Seimas atmetė šeimai palankios aplinkos indeksą: ar prarandame galimybę?
Lietuvos parlamentarai neseniai atmetė siūlymą sukurti šeimai palankios aplinkos indeksą. Šis indeksas būtų skirtas vertinti, kaip įvairios politikos priemonės ir socialinės aplinkos veiksniai veikia šeimų gerovę šalyje. Pasiūlymo šalininkai teigė, kad toks indeksas padėtų geriau suprasti šeimų poreikius ir skatintų politikos formuotojus priimti sprendimus, kurie būtų palankesni šeimoms.
Tačiau kritikai argumentavo, kad tokio indekso kūrimas būtų sudėtingas ir brangus procesas, kuris galėtų neatnešti laukiamų rezultatų. Jie taip pat išreiškė abejones dėl to, kaip objektyviai būtų galima įvertinti šeimai palankią aplinką, atsižvelgiant į skirtingus šeimų poreikius ir situacijas.
Indekso idėjos ištakos ir tarptautinė patirtis
Šeimai palankios aplinkos indekso idėja nėra nauja tarptautiniame kontekste. Panašūs vertinimo įrankiai jau veikia Skandinavijos šalyse, ypač Suomijoje ir Švedijoje, kur šeimos politika tradiciškai yra prioritetinė sritis. Šiose šalyse indeksai padeda nustatyti silpnąsias vietas ir stebėti pažangą įvairiose srityse – nuo vaiko priežiūros infrastruktūros iki darbo ir šeimos derinimo galimybių.
UNICEF reguliariai skelbia tarptautinius šeimos politikos vertinimus, kuriuose Lietuva paprastai atsiduria vidurinėje pozicijoje tarp ES šalių. Pagal paskutinį 2021 m. vertinimą, Lietuva ypač atsilieka lanksčių darbo sąlygų ir ikimokyklinio ugdymo prieinamumo srityse.
Kodėl Seimas atmetė indeksą?
Balsavimo metu 64 Seimo nariai pasisakė prieš indekso kūrimą, 41 – už, o 15 susilaikė. Kritikai, daugiausia iš valdančiosios daugumos, akcentavo kelis pagrindinius argumentus:
– Indekso kūrimas ir palaikymas kainuotų apie 200 000 eurų per metus
– Sudėtinga nustatyti objektyvius vertinimo kriterijus
– Egzistuoja rizika, kad indeksas taps politinio manipuliavimo įrankiu
– Jau egzistuoja įvairūs rodikliai, kurie matuoja atskirus šeimų gerovės aspektus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad vietoj naujo indekso kūrimo, būtų efektyviau tobulinti jau egzistuojančias stebėsenos sistemas.
Šeimų organizacijų reakcija
Lietuvos šeimų organizacijų atstovai išreiškė nusivylimą Seimo sprendimu. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė pažymėjo: „Tai buvo reali galimybė sistemiškai vertinti, kaip mūsų politiniai sprendimai atsiliepia šeimoms. Dabar ir toliau sprendimai bus priimami fragmentiškai, be aiškios vizijos.”
Šeimų organizacijos atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje demografinė situacija išlieka kritinė. 2022 m. gimstamumo rodiklis siekė vos 1,37 vaiko vienai moteriai, kai demografiniam stabilumui užtikrinti reikia bent 2,1. Organizacijų teigimu, indeksas būtų padėjęs identifikuoti problemas ir kurti tikslingesnes priemones demografinei krizei spręsti.
Ką rodo kitų šalių patirtis?
Estija, kuri 2016 m. įdiegė panašų šeimos politikos vertinimo mechanizmą, per penkerius metus sugebėjo pagerinti šeimų padėtį keliose srityse. Ypač ryškūs pokyčiai matomi vaiko priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės srityje – šiandien Estijoje darželiuose yra vietos 95% vaikų (Lietuvoje – apie 78%).
Lenkija taip pat turi savo šeimos politikos stebėsenos sistemą, kuri padėjo formuoti tokias sėkmingas programas kaip „500+”. Nors ši programa sulaukė kritikos dėl didelių biudžeto išlaidų, ji prisidėjo prie skurdo mažinimo šeimose su vaikais.
Žvilgsnis į ateitį: ar indeksas dar turi šansų?
Nepaisant to, kad indekso idėja buvo atmesta, diskusijos dėl šeimų gerovės išlieka aktualios. Demografai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad Lietuva negali sau leisti ignoruoti šeimų politikos svarbos. Mūsų visuomenė sensta, jaunimas emigruoja, o gimstamumas išlieka žemas – tai kompleksinės problemos, reikalaujančios sisteminio požiūrio.
Galbūt vietoj vieno visaapimančio indekso vertėtų pradėti nuo mažesnių žingsnių – tobulinti jau esamus rodiklius, juos sisteminti ir daryti labiau prieinamus visuomenei. Svarbu ne tik rinkti duomenis, bet ir jais remtis priimant sprendimus.
Kaip pažymėjo demografė dr. Dalia Ambrozaitienė: „Indekso atmetimas nereiškia, kad problema išnyko. Šeimų gerovė išlieka kritiškai svarbi mūsų valstybės ateičiai. Klausimas tik, ar sugebėsime rasti politinės valios spręsti šias problemas be formalių įrankių.”
Šeimų politikos kryžkelėje: skaičiai ar žmonės?
Diskusija apie šeimai palankios aplinkos indeksą atskleidžia gilesnę dilemą – kaip suderinti kiekybinį vertinimą su kokybine šeimų gerove. Galbūt vietoj to, kad ginčijamės dėl matavimo įrankių, turėtume daugiau dėmesio skirti realių šeimų istorijoms ir poreikiams. Juk už kiekvieno statistinio rodiklio slypi tikri žmonės su savo kasdieniais iššūkiais.
Šeimos politika negali būti vien tik skaičių žaidimas. Ji turi atliepti realius poreikius – nuo kokybiško vaikų ugdymo iki oraus senėjimo, nuo darbo ir asmeninio gyvenimo balanso iki saugios aplinkos auginti vaikus. Nesvarbu, ar turėsime indeksą, ar ne – svarbiausia, kad politiniai sprendimai būtų priimami galvojant apie ilgalaikę šeimų gerovę, o ne trumpalaikius politinius dividendus.
Lietuvai reikia ne tik matuoti, bet ir veikti. O veikti galime jau dabar, net ir be formalaus indekso, jei tik turėsime politinės valios ir visuomenės palaikymą.