Žmogaus teisių organizacijos protestuoja prieš Valotkos kandidatūrą
Šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, ragindamos atsisakyti Vytauto Valotkos paskyrimo į Lietuvos žmogaus teisių centro vadovo pareigas. Organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl Valotkos ankstesnių pasisakymų ir veiksmų, kurie, jų nuomone, gali prieštarauti žmogaus teisių principams.
Kreipimesi pabrėžiama, kad Valotka anksčiau yra viešai reiškęs nuomonę, kuri gali būti laikoma diskriminuojančia tam tikras visuomenės grupes. Organizacijos teigia, kad tokios pažiūros nesuderinamos su žmogaus teisių centro vadovo pareigomis, kurioms būtina užtikrinti visų visuomenės narių teisių apsaugą ir lygybę.
Kontroversija dėl ankstesnių pasisakymų
Vytautas Valotka, teisininkas ir buvęs Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, pastaruosius metus sulaukė kritikos dėl savo komentarų socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje. Ypač daug diskusijų sukėlė jo pasisakymai LGBTQ+ bendruomenės klausimais, kuriuos kai kurios organizacijos įvertino kaip homofobiškus.
2021 metais Valotka sukėlė kontroversiją, kai kritikavo Partnerystės įstatymo projektą, teigdamas, kad jis „prieštarauja tradicinėms šeimos vertybėms”. Vėliau jis taip pat išreiškė abejones dėl lyčių lygybės politikos įgyvendinimo, kas sulaukė griežtos kritikos iš moterų teisių organizacijų.
„Žmogaus teisių centro vadovas privalo būti nešališkas ir atstovauti visų visuomenės grupių interesams,” – teigiama organizacijų kreipimesi. „V. Valotkos ankstesni pasisakymai kelia rimtų abejonių dėl jo gebėjimo ginti visų Lietuvos piliečių teises.”
Tarptautinis kontekstas
Žmogaus teisių gynėjai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Valotkos paskyrimas gali pakenkti Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje, ypač atsižvelgiant į šalies įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Jie ragina Seimo pirmininkę atsižvelgti į šiuos argumentus ir peržiūrėti sprendimą dėl Valotkos paskyrimo.
Lietuvos žmogaus teisių centras yra svarbi institucija, bendradarbiaujanti su Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos žmogaus teisių institucijomis. Praėjusiais metais Europos Komisija savo ataskaitoje apie teisinės valstybės padėtį Lietuvoje pabrėžė, kad šaliai reikia stiprinti žmogaus teisių apsaugos mechanizmus.
Tarp kreipimąsi pasirašiusių organizacijų yra Lietuvos žmogaus teisių lyga, Nacionalinė LGBT teisių organizacija, Lygių galimybių plėtros centras, Diversity Development Group, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos.
Seimo pirmininkės pozicija
Viktorija Čmilytė-Nielsen kol kas oficialiai neatsakė į organizacijų kreipimąsi. Anksčiau ji yra pabrėžusi, kad kandidatai į svarbias pareigas turi būti vertinami pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį, tačiau taip pat yra pasisakiusi už žmogaus teisių apsaugos stiprinimą Lietuvoje.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius jau anksčiau išreiškė susirūpinimą dėl Valotkos kandidatūros, nurodydamas, kad „Žmogaus teisių centro vadovas turi būti ne tik kompetentingas teisininkas, bet ir asmuo, kurio vertybinės nuostatos atitinka žmogaus teisių universalumo principą”.
Vertybių kryžkelėje: ko tikėtis toliau?
Šis kreipimasis yra dalis platesnės diskusijos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir institucijų vaidmenį užtikrinant jų apsaugą. Organizacijos tikisi, kad jų balsas bus išgirstas ir atsižvelgta į jų išsakytus nuogąstavimus.
Lietuvoje pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su vertybiniais konfliktais, kai tradicinės nuostatos susikerta su moderniais žmogaus teisių standartais. Valotkos atvejis tapo savotišku lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip giliai visuomenėje įsišaknijusi ši takoskyra. Nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, ši situacija jau dabar tapo svarbiu precedentu, verčiančiu mus iš naujo apsvarstyti, kokius standartus taikome žmogaus teisių apsaugos institucijų vadovams ir kaip užtikrinti, kad šios institucijos iš tiesų atstovautų visų piliečių interesams.