Pilietinė visuomenė prieštarauja Valotkos kandidatūrai į Seimo kontrolierius
Šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, ragindamos atsisakyti Vytauto Valotkos paskyrimo į Seimo kontrolieriaus pareigas. Organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl Valotkos ankstesnių pasisakymų ir veiksmų, kurie, jų teigimu, gali kelti grėsmę žmogaus teisių apsaugai Lietuvoje.
Kreipimesi pabrėžiama, kad Valotka, būdamas Valstybinės kalbos inspekcijos vadovu, ne kartą pasisakė prieš žmogaus teisių principus, ypač susijusius su tautinių mažumų teisėmis. Organizacijos teigia, kad jo paskyrimas į Seimo kontrolieriaus pareigas gali pakenkti šios institucijos nepriklausomumui ir patikimumui.
Kontraversiška praeitis
Vytautas Valotka Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigas ėjo 2018-2021 metais. Per šį laikotarpį jis išgarsėjo griežta pozicija dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose bei viešųjų užrašų tautinių mažumų kalbomis. 2019 metais jis inicijavo kelias administracines bylas prieš Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybes dėl dvikalbių gatvių pavadinimų, o tai sukėlė aštrią lenkų bendruomenės kritiką.
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Birutės Sabatauskaitės, „Seimo kontrolieriaus institucija yra nacionalinė žmogaus teisių institucija, todėl jos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir visiškai įsipareigojęs ginti visų Lietuvos gyventojų teises, nepriklausomai nuo jų tautybės ar kalbos.”
Seimo kontrolierių įstaigos reikšmė
Seimo kontrolierių įstaiga, įsteigta 1994 metais, atlieka ombudsmeno funkciją Lietuvoje ir tiria piliečių skundus dėl valdžios institucijų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Nuo 2017 metų įstaiga taip pat yra akredituota kaip nacionalinė žmogaus teisių institucija pagal Jungtinių Tautų Paryžiaus principus.
Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas Jonas Ruškus pabrėžia: „Seimo kontrolieriai privalo būti nepriklausomi ir nešališki, kad galėtų efektyviai ginti žmogaus teises. Bet koks įtarimas dėl kandidato šališkumo kelia rimtų abejonių dėl jo tinkamumo šioms pareigoms.”
Žmogaus teisių gynėjai ragina Seimo pirmininkę atsižvelgti į šiuos argumentus ir užtikrinti, kad Seimo kontrolieriaus pareigas eitų asmuo, kuris gerbia ir gina žmogaus teises bei laisves. Jie taip pat pabrėžia, kad tokios pareigos reikalauja aukštų etikos standartų ir nepriekaištingos reputacijos.
Tarptautinis kontekstas
Europos Taryba ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas ne kartą yra atkreipę dėmesį į tautinių mažumų teisių padėtį Lietuvoje. 2022 metų Europos Tarybos Patariamojo komiteto ataskaitoje dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje buvo rekomenduota tobulinti teisinę bazę, susijusią su tautinių mažumų kalbų vartojimu.
Šis kreipimasis yra dalis platesnės diskusijos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir institucijų vaidmenį jų apsaugoje. Organizacijos tikisi, kad jų balsas bus išgirstas ir atsižvelgta į jų nuogąstavimus priimant sprendimus dėl svarbių valstybės pareigūnų paskyrimų.
Demokratijos veidrodis: ką rodo pilietinės visuomenės reakcija?
Ši situacija atskleidžia ne tik konkrečios kandidatūros problematiką, bet ir platesnį Lietuvos demokratinių institucijų brandos klausimą. Pilietinės visuomenės gebėjimas mobilizuotis ir išreikšti poziciją dėl svarbių valstybės pareigūnų skyrimo rodo demokratijos gyvybingumą, tačiau kartu kelia klausimų apie mūsų valstybės institucijų jautrumą žmogaus teisių klausimams.
Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto teisės profesorius Dainius Žalimas, „Seimo kontrolierių skyrimo procesas turi būti skaidrus ir įtraukiantis, atsižvelgiantis ne tik į kandidatų profesinę kvalifikaciją, bet ir į jų požiūrį į pamatines žmogaus teises”. Galiausiai, Seimo sprendimas šiuo klausimu bus reikšmingas signalas apie tai, kiek rimtai Lietuva žiūri į savo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir kokią reikšmę teikia pilietinės visuomenės balsui.