Generolo Vėtros atminimo lentos pašalinimas Šiauliuose sukėlė istorinės atminties debatus
Šiauliuose buvo pašalinta generolo Vėtros atminimo lenta, remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu. Šis žingsnis buvo atliktas po ilgų diskusijų ir vertinimų dėl generolo Vėtros veiklos Antrojo pasaulinio karo metu. LGGRTC nusprendė, kad atminimo lentos buvimas neatitinka istorinės tiesos ir gali klaidinti visuomenę.
Generolas Vėtra, tikruoju vardu Jonas Noreika, yra viena prieštaringiausių figūrų Lietuvos istorijoje. Viena vertus, jis žinomas kaip antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, kita vertus, istoriniai dokumentai rodo jo galimą dalyvavimą holokausto vykdyme Lietuvoje. Būdamas Šiaulių apskrities viršininku 1941 metais, jis pasirašė įsakymus dėl žydų izoliacijos ir jų turto konfiskavimo.
Istorinių faktų vertinimas
LGGRTC sprendimas pašalinti lentą buvo priimtas po išsamios istorinės medžiagos analizės. Centro istorikai peržiūrėjo archyvinius dokumentus, liudininkų parodymus ir mokslininkų tyrimus, susijusius su J. Noreikos veikla. 2019 metais Vilniaus miesto savivaldybė jau buvo pašalinusi panašią atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos pastato, kas sukėlė platų visuomenės rezonansą.
Tarptautinės žydų organizacijos ne kartą kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, ragindamos kritiškai įvertinti J. Noreikos vaidmenį holokausto įvykiuose. Istorikė Silvia Foti, J. Noreikos anūkė, savo knygoje „The Nazi’s Granddaughter” taip pat pateikė faktų, rodančių savo senelio dalyvavimą žydų persekiojime.
Visuomenės reakcijos
Šis sprendimas sukėlė įvairių reakcijų tiek tarp vietos gyventojų, tiek tarp istorikų ir politikų. Vieni palaiko šį žingsnį kaip teisingą istorinės atminties korekciją, kiti kritikuoja kaip istorijos perrašymą.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga išreiškė nepasitenkinimą sprendimu, teigdama, kad J. Noreika buvo pasipriešinimo sovietų okupacijai simbolis. Tuo tarpu Lietuvos žydų bendruomenė sveikino šį žingsnį kaip svarbų holokausto aukų atminimo pagerbimą.
Šiaulių miesto meras pareiškė, kad savivaldybė gerbia LGGRTC sprendimą ir vadovaujasi mokslininkų rekomendacijomis istorinės atminties klausimais. Tačiau dalis miesto gyventojų surengė protesto akciją, reikalaudami sugrąžinti atminimo lentą.
Tarp didvyrio ir nusikaltėlio: istorinės atminties dilemos
Šis atvejis atspindi platesnę diskusiją Lietuvoje apie tai, kaip turėtų būti vertinami ir prisimenami istoriniai veikėjai, kurių veikla buvo prieštaringa. Panašūs debatai vyksta ir dėl kitų istorinių asmenybių, tokių kaip Kazys Škirpa ar Antanas Impulevičius.
Istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas pabrėžia, kad „istorija nėra juoda ar balta, ir mūsų pareiga yra pripažinti visus jos aspektus, net ir tuos, kurie mums nepatogūs”. Tuo tarpu politologas Vytautas Sinica teigia, kad „istorinės figūros turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į to meto kontekstą ir aplinkybes”.
Generolo Vėtros atminimo lentos pašalinimas Šiauliuose yra ne tik vietos reikšmės įvykis, bet ir svarbus žingsnis Lietuvos visuomenei bandant suderinti nacionalinio pasididžiavimo jausmą su kritiniu požiūriu į savo istoriją. Tai rodo, kad Lietuva, kaip ir kitos posovietinės valstybės, vis dar ieško būdų, kaip teisingai ir atsakingai prisiminti sudėtingą XX amžiaus istoriją, kurioje didvyriškumas dažnai persipynė su tragiškais pasirinkimais.