Plungės miestui gresia potvynis: Babrungo upelio vanduo kelia pavojų
Plungės miestas susiduria su rimta problema – upelio vanduo gali užtvindyti dalį miesto teritorijos. Vietos valdžia ir specialistai deda pastangas, siekdami užkirsti kelią galimam potvyniui, kuris galėtų padaryti didelę žalą tiek gyventojams, tiek infrastruktūrai.
Pagrindinė problema kyla dėl intensyvių kritulių ir nepakankamo upelio pralaidumo, kuris neleidžia efektyviai nutekėti vandeniui. Dėl to kyla grėsmė, kad vandens lygis gali pakilti ir užlieti aplinkines teritorijas, įskaitant gyvenamuosius namus ir kitas svarbias miesto dalis.
Babrungo upelio istorija ir dabartinė situacija
Babrungo upelis, tekantis per Plungės miesto centrą, istoriškai yra svarbi miesto dalis, tačiau pastaruoju metu tampa grėsme. Pagal hidrometeorologijos tarnybos duomenis, per pastarąsias dvi savaites iškrito beveik 40% daugiau kritulių nei įprasta šiuo metų laiku. Tai sukėlė staigų vandens lygio kilimą Babrungo upelyje, kuris yra Minijos upės intakas.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis situaciją apibūdino kaip „rimtą, bet kontroliuojamą”: „Stebime situaciją 24 valandas per parą. Mūsų specialistai dirba vietoje, ir esame pasiruošę reaguoti į bet kokius pokyčius.”
Prevencijos priemonės ir savivaldybės veiksmai
Vietos valdžia jau ėmėsi tam tikrų priemonių, siekdama sumažinti potvynio riziką. Tarp jų – upelio valymo darbai, siekiant pagerinti vandens pralaidumą, taip pat svarstomos galimybės įrengti papildomus apsauginius įrenginius, kurie padėtų reguliuoti vandens lygį.
Plungės savivaldybė skubos tvarka sudarė specialią darbo grupę, kuriai vadovauja civilinės saugos specialistai. Jau mobilizuota 15 specialiosios technikos vienetų, kurie valo upelio vagą ir stiprina krantines. Savivaldybė taip pat paskyrė 50 tūkst. eurų skubios pagalbos fondui, skirtam reaguoti į galimą potvynį.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Plungės skyriaus vadovas Jonas Petrauskas paaiškino: „Situacija sudėtinga dėl to, kad Babrungo upelio vaga per pastaruosius dešimtmečius nebuvo tinkamai prižiūrima, o kai kuriose vietose ji susiaurėjo dėl sąnašų ir augmenijos. Tai sumažino upelio gebėjimą praleisti didesnį vandens kiekį.”
Gyventojų saugumas ir rekomendacijos
Gyventojai taip pat raginami būti budrūs ir imtis atsargumo priemonių, kad apsaugotų savo turtą nuo galimo užtvindymo. Specialistai rekomenduoja pasirūpinti svarbių dokumentų ir vertybių saugumu, taip pat pasiruošti galimam evakuacijai, jei situacija pablogėtų.
Plungės savivaldybė išplatino specialų atmintinių rinkinį gyventojams, kuriame pateikiamos konkrečios rekomendacijos:
– Pakelti vertingus daiktus į aukštesnius namų aukštus
– Pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį (vaistai, dokumentai, maistas, vanduo)
– Užsirašyti pagalbos telefonus (112, savivaldybės karštoji linija: 8-448-73133)
– Sekti oficialius pranešimus per vietos radiją ir savivaldybės socialinių tinklų paskyras
Vietiniai gyventojai jau pradėjo savanoriškai prisidėti prie apsaugos darbų. Antano Vaišvilos gatvėje, kuri yra viena iš labiausiai pažeidžiamų zonų, gyventojai organizavo smėlio maišų pylimo akciją. „Negalime sėdėti sudėję rankų, kai kyla grėsmė mūsų namams”, – sakė vietinis gyventojas Petras Kazlauskas.
Gamtos išbandymas: ko tikėtis ateityje
Nors situacija yra įtempta, vietos valdžia tikisi, kad laiku imtasi priemonių padės išvengti didesnių nuostolių ir užtikrinti gyventojų saugumą. Tuo tarpu specialistai toliau stebi situaciją ir yra pasirengę imtis papildomų veiksmų, jei to prireiktų.
Klimato kaitos ekspertai pastebi, kad tokie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje tampa vis dažnesni. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentė dr. Gintarė Valiuškaitė teigia: „Tai, ką matome Plungėje, yra tiesioginis klimato kaitos poveikis. Lietingų periodų intensyvumas didėja, o miestų infrastruktūra ne visada spėja prisitaikyti.”
Šis Plungės atvejis turėtų būti signalas ir kitoms Lietuvos savivaldybėms peržiūrėti savo vandens telkinių priežiūros planus ir civilinės saugos protokolus. Babrungo upelio situacija primena, kad gamta vis dar diktuoja savo sąlygas, o mūsų gebėjimas prisitaikyti prie jos pokyčių tampa vis svarbesniu išgyvenimo faktoriumi šiuolaikiniame pasaulyje.