Kelių apmokestinimo reforma: ūkininkų nerimas ir valstybės planai
Lietuvoje aktyviai svarstoma galimybė išplėsti apmokestinamų kelių sąrašą, tačiau žemės ūkio sektorius vis garsiau išreiškia susirūpinimą dėl numatomų pokyčių ir pasigenda lengvatų. Šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia pasiūlymus, kaip efektyviau surinkti lėšas kelių infrastruktūrai, tačiau ūkininkai teigia, kad nauji mokesčiai gali reikšmingai padidinti jų veiklos kaštus.
Ūkininkų argumentai
Lietuvos žemės ūkio taryba pabrėžia, kad žemės ūkis jau dabar susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir rinkos svyravimai, todėl papildomi mokesčiai gali dar labiau apsunkinti jų padėtį. Ūkininkai siūlo, kad būtų numatytos tam tikros lengvatos ar išimtys, kurios padėtų sumažinti finansinę naštą.
„Mūsų žemės ūkio technika naudoja kelius sezoniškai, o ne ištisus metus. Be to, dauguma ūkininkų važinėja vietinės reikšmės keliais, kurie dažnai yra prastos būklės,” – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Statistika rodo, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius 2022 metais sukūrė apie 3,7% šalies BVP, o jame dirba apie 7% visų dirbančiųjų. Šis sektorius jau dabar moka įvairius mokesčius, įskaitant žemės mokestį, kuris 2023 metais siekė vidutiniškai 11,5 euro už hektarą.
Valdžios pozicija
Tuo tarpu valdžios atstovai teigia, kad būtina rasti balansą tarp infrastruktūros finansavimo ir sektoriaus konkurencingumo išlaikymo. Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu apmokestinama tik apie 1700 km valstybinės reikšmės kelių, o tai sudaro vos 21% visų magistralinių ir krašto kelių.
„Mūsų tikslas – užtikrinti tvarų kelių finansavimą, bet kartu atsižvelgti į visų sektorių poreikius. Svarstome įvairius modelius, įskaitant galimas lengvatas žemės ūkio transportui,” – komentuoja susisiekimo viceministras Mindaugas Pakalnis.
Naujasis kelių apmokestinimo modelis galėtų apimti dar apie 3500 km papildomų kelių, o tai leistų surinkti papildomai apie 45 milijonus eurų per metus kelių priežiūrai ir plėtrai.
Europos praktika
Daugelyje Europos šalių taikomi įvairūs kelių apmokestinimo modeliai, kuriuose dažnai numatytos specialios sąlygos žemės ūkio transportui. Pavyzdžiui, Lenkijoje žemės ūkio transportas, važiuojantis ne didesniu kaip 30 km/h greičiu, yra atleidžiamas nuo kelių mokesčių. Vokietijoje taikoma speciali tarifų sistema, atsižvelgiant į transporto priemonės tipą ir naudojimo intensyvumą.
Latvijoje ir Estijoje taip pat taikomos panašios lengvatos žemės ūkio sektoriui, siekiant išlaikyti jo konkurencingumą.
Kelio vingiai: ieškant kompromiso
Diskusijos dėl kelių apmokestinimo reformos Lietuvoje tęsiasi, ir abi pusės ieško kompromiso. Žemės ūkio atstovai siūlo svarstyti sezoninių leidimų sistemą, mažesnius tarifus žemės ūkio transportui arba visišką atleidimą nuo mokesčių vietinės reikšmės keliuose.
Šis klausimas išlieka aktualus ne tik dėl finansinių aspektų, bet ir dėl platesnio žemės ūkio vaidmens Lietuvos ekonomikoje ir kaimo vietovių gyvybingumo. Tinkamas sprendimas turėtų ne tik užtikrinti kelių finansavimą, bet ir išsaugoti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, ypač smulkiųjų ūkininkų, kurie sudaro Lietuvos žemės ūkio pagrindą.
Kaip parodė pastarųjų metų patirtis, tik bendradarbiaujant ir ieškant abipusiai naudingų sprendimų galima sukurti tvarią sistemą, kuri tarnautų tiek infrastruktūros plėtrai, tiek žemės ūkio sektoriaus ateičiai.