Lenkija susiduria su precedento neturinčia migracijos krize
Šiemet Lenkijoje užfiksuotas rekordinis neteisėtų migrantų skaičius, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas. Pasak jo, tokios situacijos šalyje dar nebuvo. Lenkijos sienos apsaugos tarnyba susiduria su didėjančiu spaudimu dėl migrantų srautų, kurie bando kirsti sieną iš Baltarusijos. Šis reiškinys kelia susirūpinimą ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios taip pat susiduria su migracijos iššūkiais.
Remiantis naujausiais duomenimis, vien per 2023 metus Lenkijos pasieniečiai užfiksavo daugiau nei 26 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną – tai beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais. Lapkričio mėnesį situacija tapo ypač įtempta, kai per vieną dieną buvo užfiksuota net 150 bandymų kirsti sieną.
VSAT atstovas pabrėžė, kad Lenkija imasi įvairių priemonių, siekdama suvaldyti situaciją, įskaitant sienos stiprinimą ir bendradarbiavimą su kitomis ES valstybėmis. Tačiau, nepaisant pastangų, migrantų srautai nemažėja, o tai kelia papildomų iššūkių tiek sienos apsaugos tarnyboms, tiek vietos bendruomenėms.
Baltarusijos režimo vaidmuo
Lenkijos ir ES pareigūnai tvirtina, kad už migrantų krizę didžiąja dalimi atsakingas Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aliaksandro Lukašenkos. Jie kaltina Baltarusiją vykdant „hibridinį karą”, organizuotai gabenant migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių prie ES išorinių sienų.
Europos Komisijos duomenimis, Baltarusijos režimas aktyviai reklamuoja „lengvą kelią į Europą” per savo teritoriją, o Minske veikia kelionių agentūros, kurios už didelius pinigus organizuoja migrantų keliones. Migrantams siūlomi turistiniai paketai, kurie iš tiesų yra užmaskuotas gabenimas prie ES sienos.
Ekspertai teigia, kad šis migracijos padidėjimas gali būti susijęs su geopolitiniais veiksniais ir nestabilumu kai kuriose pasaulio dalyse. Todėl svarbu, kad ES šalys bendradarbiautų ir ieškotų bendrų sprendimų, siekdamos efektyviai valdyti migracijos srautus ir užtikrinti saugumą savo sienose.
Lenkijos atsakas
Reaguodama į krizę, Lenkija investavo beveik 400 milijonų eurų į 5,5 metro aukščio plieninės sienos statybą palei 186 kilometrų ilgio sieną su Baltarusija. Šis barjeras, baigtas 2022 metų birželį, papildytas elektronine stebėjimo sistema su judesio davikliais ir termovizinėmis kameromis.
Be to, Lenkija dislokavo papildomus 5 000 karių pasienyje, padėti pasieniečiams. Šalies vyriausybė taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį pasienio regionuose, apribodama žurnalistų ir humanitarinių organizacijų prieigą prie sienos zonos.
Varšuvos universiteto migracijos ekspertas dr. Konrad Pędziwiatr teigia: „Nors fiziniai barjerai gali laikinai sumažinti migrantų srautus, jie nesprendžia pagrindinių migracijos priežasčių. Baltarusijos režimas nuolat ieško naujų būdų, kaip apeiti šias kliūtis.”
Žmogiškoji krizės pusė
Humanitarinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl migrantų, ypač žiemos mėnesiais. Pasak „Gydytojai be sienų”, migrantai, įstrigę miškingose pasienio teritorijose, susiduria su hipotermijos, dehidratacijos ir kitų sveikatos problemų rizika.
Nuo krizės pradžios 2021 metais pasienio miškuose rasta mažiausiai 37 migrantų kūnai. Tikėtina, kad tikrasis aukų skaičius yra didesnis, nes dalis mirčių lieka neužfiksuotos.
Sienos be sprendimų: rytojaus iššūkiai
Migracijos krizė Lenkijos-Baltarusijos pasienyje nėra vien tik Lenkijos problema – tai visos Europos Sąjungos iššūkis. Nors fizinės sienos ir griežtesnė kontrolė gali laikinai sumažinti neteisėtos migracijos srautus, ilgalaikiai sprendimai reikalauja platesnio požiūrio.
ES turėtų stiprinti sankcijas Baltarusijos režimui ir toms oro linijoms, kurios dalyvauja organizuotame migrantų gabenime. Tuo pat metu būtina užtikrinti humanitarinę pagalbą ir teisėtus prieglobsčio prašymo mechanizmus tiems, kurie bėga nuo persekiojimo ir karo.
Kaip rodo istorija, sienos gali būti sustiprintos, bet žmonių noras siekti geresnio gyvenimo išlieka nenugalimas. Tikrasis iššūkis – sukurti tokią sistemą, kuri leistų valdyti migraciją humaniškais ir teisėtais būdais, kartu apsaugant ES išorines sienas nuo hibridinių grėsmių. Kol tokios sistemos nėra, Lenkija ir kitos pasienio valstybės ir toliau bus pirmojoje fronto linijoje, bandydamos subalansuoti saugumo ir humanitarinius aspektus šioje precedento neturinčioje krizėje.