Šimonytė: NATO Parlamentinės Asamblėjos delegatų kartelės negalima nuleisti dėl Žemaitaičio
Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad NATO Parlamentinės Asamblėjos delegatų kartelės nereikėtų nuleisti dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio. Ji teigė, kad Lietuva turi išlaikyti aukštus standartus ir atsakingai rinktis atstovus į tarptautines organizacijas.
Šimonytė pabrėžė, kad delegatų pasirinkimas turi atitikti Lietuvos interesus ir vertybes, o ne būti grindžiamas asmeniniais ar politiniais motyvais. Ministrė Pirmininkė taip pat akcentavo, kad Lietuva turi siekti stiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje ir išlaikyti patikimumą tarp sąjungininkų.
Kontroversija dėl Žemaitaičio pasisakymų
Diskusija dėl Remigijaus Žemaitaičio tinkamumo NATO PA delegacijai kilo po keleto jo prieštaringų pasisakymų užsienio politikos klausimais. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” frakcijos narys ne kartą sulaukė kritikos dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu ir pasisakymų, kurie, anot kritikų, neatitinka oficialios Lietuvos užsienio politikos linijos.
Praėjusiais metais Žemaitaitis sukėlė nemažai diskusijų, kai viešai suabejojo kai kuriais NATO sprendimais ir pareiškė, kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į savo nacionalinius interesus, o ne aklai sekti Aljanso politika. Šie pasisakymai sulaukė griežtos kritikos iš kitų parlamentarų, ypač užsienio politikos ekspertų.
NATO PA svarba Lietuvai
NATO Parlamentinė Asamblėja yra svarbus tarptautinis forumas, kuriame parlamentarai iš visų NATO šalių diskutuoja saugumo ir gynybos klausimais. Lietuvai, kaip šaliai, esančiai NATO išoriniame flange ir besiribojančiai su Rusija bei jos sąjungininke Baltarusija, dalyvavimas šioje organizacijoje yra ypač reikšmingas.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuva NATO PA aktyviai dalyvauja nuo 1991 metų, dar prieš tapdama pilnateise Aljanso nare. Per šį laikotarpį Lietuvos delegacija yra parengusi ne vieną rezoliuciją, susijusią su Baltijos šalių saugumu, energetiniu saugumu bei hibridinėmis grėsmėmis.
Ekspertų vertinimai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Tomas Janeliūnas teigia, kad atstovavimas NATO PA yra ne tik formalus, bet ir labai praktiškas klausimas.
„NATO Parlamentinė Asamblėja yra vieta, kur formuojasi neformalūs ryšiai tarp parlamentarų, kurie vėliau gali tapti svarbiais sprendimų priėmėjais savo šalyse. Lietuvai, kaip mažai valstybei, šie ryšiai yra nepaprastai svarbūs, ypač kalbant apie saugumo garantijas,” – sakė dr. Janeliūnas.
Buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius taip pat pabrėžė delegatų atrankos svarbą: „Kiekvienas delegatas NATO PA yra Lietuvos veidas ir balsas. Jei tas balsas prieštarauja mūsų strateginiams tikslams ar vertybėms, tai kenkia ne tik mūsų įvaizdžiui, bet ir realiai įtakai sprendimų priėmimo procesuose.”
Žvilgsnis į ateitį: patikimumas kaip valiuta
Lietuvos saugumo architektūra remiasi ne tik NATO narystės teikiamomis formaliomis garantijomis, bet ir šalies patikimumu tarptautinėje bendruomenėje. Šiandien, kai geopolitiniai iššūkiai tampa vis sudėtingesni, o grėsmės – įvairesnės, kiekvienas Lietuvos žingsnis tarptautinėje arenoje įgauna papildomą svorį.
Premjerės Šimonytės pozicija dėl NATO PA delegatų atrankos atspindi platesnį supratimą, kad šiuolaikinėje diplomatijoje patikimumas yra savotiška valiuta. Lietuva, būdama maža valstybė su ribotais ištekliais, negali sau leisti švaistyti šios valiutos dėl trumpalaikių politinių žaidimų ar asmeninių ambicijų.
Kaip parodė pastarieji metai, tarptautinis solidarumas ir partnerių pasitikėjimas yra ne tik politinės retorikos elementai, bet ir konkretūs įrankiai, padedantys užtikrinti nacionalinį saugumą. Todėl aukštos kartelės išlaikymas renkant atstovus į tokias svarbias institucijas kaip NATO PA nėra vien formalumas – tai strateginė būtinybė valstybei, kurios saugumas tiesiogiai priklauso nuo tarptautinių sąjungų tvirtumo ir patikimumo.