Lietuvoje artimiausiomis dienomis orai nelepins
Sinoptikai praneša, kad šalyje vyraus vėjuoti orai, o vietomis sulauksime ir šlapdribos. Temperatūra išliks žema, todėl apie šiltesnius orus kol kas galime tik pasvajoti.
Prognozuojama, kad stiprus vėjas pūs iš vakarų ir šiaurės vakarų, jo gūsiai kai kur gali siekti iki 15-20 metrų per sekundę. Dėl to lauke bus jaučiama dar didesnė vėsa. Be to, vėjas gali sukelti nepatogumų vairuotojams, todėl rekomenduojama būti atsargiems kelyje.
Šlapdriba numatoma daugelyje Lietuvos vietovių, ypač šiauriniuose ir vakariniuose regionuose. Tai gali sukelti slidžias sąlygas keliuose, todėl vairuotojai turėtų būti pasiruošę galimiems iššūkiams.
Temperatūra dienomis svyruos apie 2-7 laipsnius šilumos, tačiau dėl vėjo jausis gerokai šalčiau. Naktimis termometro stulpeliai gali nukristi iki 0 ar net žemiau, todėl tikėtina, kad kai kuriose vietovėse susidarys plikledis.
Sinoptikai teigia, kad artimiausiu metu šiltesnių orų tikėtis neverta, todėl gyventojams patariama pasirūpinti šiltesniais drabužiais ir būti pasiruošusiems permainingiems orams.
Kodėl toks vėlyvas šaltis?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šį pavasarį oro temperatūros svyravimai yra didesni nei įprasta. Balandžio mėnesio vidutinė temperatūra šiemet yra apie 1,5°C žemesnė nei daugiametis vidurkis. Meteorologai aiškina, kad tokius orus lemia virš Skandinavijos įsitvirtinęs žemo slėgio laukas, kuris į Baltijos regioną atneša šaltesnes oro mases iš šiaurės.
Paskutinį kartą panašūs orai balandžio pabaigoje buvo fiksuoti 2017 metais, kai temperatūra buvo nukritusi iki -2°C, o kai kuriose vietovėse iškrito net 5-7 cm sniego. Klimatologai pastebi, kad nors bendras klimato atšilimo tendencijas matyti ir Lietuvoje, pavasario orų svyravimai išlieka gana dideli.
Kaip tai paveiks žemės ūkį?
Žemės ūkio specialistai perspėja, kad vėlyvas šaltis gali pakenkti jau sužaliavusiems augalams. Ypač jautrūs šalčiams yra sodų žiedai – obelys, kriaušės ir slyvos, kurios daugelyje regionų jau pradėjo žydėti. Žemės ūkio konsultacijos tarnybos pataria sodininkams imtis apsaugos priemonių – uždengti jautresnius augalus agrodanga arba naudoti dūminę apsaugą nuo šalnų.
Javų laukams šie orai taip pat gali būti nepalankūs, ypač jei temperatūra naktimis nukris žemiau nulio. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai teigia, kad žiemkenčiai javai turėtų atlaikyti trumpalaikį atšalimą, tačiau vasarojus ir ankstyvosios daržovės gali nukentėti.
Žvilgsnis į priekį: kada sulauksime šilumos?
Ilgalaikės prognozės rodo, kad šiltesni orai Lietuvą pasieks tik gegužės pirmoje savaitėje. Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) duomenimis, nuo gegužės 5-6 dienos oro temperatūra turėtų pakilti iki 12-15°C, o vėliau – iki 17-20°C. Tiesa, su šiluma atkeliaus ir lietus, tad saulėtų dienų teks palaukti.
Klimato kaitos kontekste tokie vėlyvi šalčiai tampa vis retesni, tačiau meteorologai primena, kad „gegužės šalnos – ne naujiena”, o liaudies išmintis perspėja nesodinti šilumamėgių augalų iki „šaltųjų šventųjų” (gegužės 12-14 d.).
Pasiruošimo metas vietoj atostogų
Nors daugelis lietuvių jau svajojo apie šiltus savaitgalius gamtoje, atrodo, kad teks dar palaukti. Šis netikėtas šalčio epizodas primena, kad pavasaris Lietuvoje visada buvo nenuspėjamas – po kelių šiltų dienų gali grįžti žiemiški orai. Vietoj nusivylimo, verta išnaudoti šį laiką pasiruošimui – sutvarkyti sodą, patikrinti laistymo sistemas ir paruošti šiltnamius tikrajai pavasario šilumai, kuri, anot sinoptikų, neišvengiamai ateis. Galbūt šis gamtos „stabdis” yra priminimas, kad kartais verta sulėtinti tempą ir leisti gamtai eiti savo ritmu, net jei mūsų kalendoriai jau rodo pavasarį.