Širinskienė reikalauja konservatorių atsiprašymo: „Tai būtų politinės brandos ženklas”
Seimo narė Agnė Širinskienė teigia, kad konservatoriai turėtų atsiprašyti už savo veiksmus ir sprendimus, kurie, pasak jos, kenkia Lietuvos žmonėms. Ji pabrėžia, kad pastaruoju metu konservatorių partija priėmė keletą sprendimų, kurie sukėlė visuomenės nepasitenkinimą ir kritiką. Širinskienė mano, kad atsiprašymas būtų tinkamas žingsnis siekiant atkurti pasitikėjimą ir parodyti pagarbą piliečiams.
Širinskienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad politikoje svarbu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir klaidas. Ji ragina konservatorius būti atviresnius ir sąžiningesnius su visuomene, nes tai padėtų sumažinti įtampą ir pagerinti politinį klimatą šalyje.
Be to, Širinskienė pabrėžia, kad atsiprašymas nėra silpnumo ženklas, o priešingai – tai rodo brandą ir gebėjimą pripažinti klaidas. Ji tikisi, kad konservatoriai įsiklausys į šiuos raginimus ir imsis veiksmų, kurie padėtų atkurti pasitikėjimą tarp jų ir visuomenės.
Konkrečios kritikos kryptys
Agnė Širinskienė, kuri anksčiau priklausė Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, o dabar yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” narė, savo kritikoje išskyrė keletą konkrečių sričių, kuriose, jos nuomone, konservatorių valdžia padarė didžiausią žalą.
„Kalbame apie rekordinę infliaciją, kuri buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, apie nesugebėjimą suvaldyti energetikos kainų krizės, apie skandalingus viešuosius pirkimus ir apie neįvykdytus pažadus mokytojams bei medikams,” – teigė Širinskienė žurnalistams po Seimo posėdžio.
Ji taip pat priminė ginčą dėl Partnerystės įstatymo ir kaltino konservatorius visuomenės skaldymu. „Vietoj to, kad ieškotų kompromiso, jie nusprendė eiti konfrontacijos keliu, o tai tik padidino įtampą visuomenėje,” – sakė Seimo narė.
Konservatorių atsakas
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai į Širinskienės kritiką reagavo neigiamai. Partijos atstovė spaudai Karolina Frolovienė teigė, kad tai yra „įprastas opozicijos bandymas politizuoti sudėtingus sprendimus”.
„Mūsų vyriausybė dirba sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis – karo Ukrainoje akivaizdoje, hibridinių atakų iš Rusijos ir Baltarusijos kontekste. Nepaisant to, ekonomikos rodikliai rodo, kad judame teisinga kryptimi,” – komentavo Frolovienė.
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma pridūrė: „Ponia Širinskienė turėtų prisiminti, kad būtent jos buvusi partija paliko valstybę nepasirengusią krizėms, su nesutvarkyta energetikos sistema ir be aiškios strategijos.”
Politinės atsakomybės kultūra Lietuvoje
Politologai pastebi, kad atsiprašymo kultūra Lietuvos politikoje vis dar nėra įsišaknijusi. Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad Lietuvos politinėje kultūroje atsiprašymas dažnai suvokiamas kaip silpnumo ženklas.
„Vakarų demokratijose politikų atsiprašymai yra įprasta praktika, tačiau Lietuvoje tai vis dar retenybė. Politikai bijo, kad atsiprašymas bus panaudotas prieš juos, o ne kaip brandos ženklas,” – aiškina Janeliūnas.
Jis taip pat pažymi, kad Širinskienės reikalavimas atsiprašyti gali būti vertinamas ir kaip politinės komunikacijos dalis, siekiant mobilizuoti savo elektoratą.
Tarp politinių žaidimų ir tikros atsakomybės
Agnė Širinskienė nėra pirmoji politikė, reikalaujanti konservatorių atsiprašymo. Panašius pareiškimus anksčiau yra darę ir kiti opozicijos atstovai, įskaitant Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio vadovaujamas politines jėgas.
Vis dėlto, stebint šiuos politinius manevrus, kyla klausimas, kiek šie reikalavimai atsiprašyti yra nuoširdūs, o kiek – tiesiog politinės kovos įrankis. Tikra politinė branda pasireiškia ne tik reikalavimu, kad oponentai atsiprašytų, bet ir gebėjimu patiems pripažinti klaidas.
Šiame kontekste verta prisiminti, kad politinė kultūra formuojasi per ilgą laiką ir reikalauja visų politinių jėgų indėlio. Kol politikai – tiek pozicijos, tiek opozicijos – nesupras, kad atsiprašymas ir klaidų pripažinimas nėra pralaimėjimas, o brandžios demokratijos požymis, tol mūsų politinė sistema liks įstrigusi tarpusavio kaltinimų rate.
Širinskienės išsakyta kritika, nors ir turi politinio žaidimo elementų, atkreipia dėmesį į svarbų aspektą – atsakomybės kultūrą, kurios mūsų politiniame gyvenime vis dar trūksta. Ir galbūt būtent šis trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl visuomenės pasitikėjimas politikais išlieka žemas.