Lyderystės esmė slypi veidrodyje
Ar kada nors susimąstėte, kuo skiriasi tikras lyderis nuo tiesiog vadovo pareigose sėdinčio žmogaus? Šis skirtumas dažnai yra subtilus, bet nepaprastai reikšmingas! Kai pirmą kartą išgirdau tą vieną klausimą, kuris gali atskleisti tikrąją lyderystės esmę, buvau priblokštas jo paprastumo ir gilumo. Klausimas skamba taip: „Ar žmonės seka paskui jus, kai neprivalote to daryti?”
Būtent! Toks paprastas, bet toks galingas klausimas! Pagalvokite – kai neturite formalios galios, kai negalite pasirašyti algalapių, kai neturite įrankių kontroliuoti ar bausti – ar žmonės vis tiek pasirenka sekti jūsų vedami? Štai kur slypi tikrosios lyderystės esmė!
Kodėl žmonės seka paskui tikrus lyderius?
Įsivaizduokite situaciją – projektas žlunga, terminas artėja, o komanda pasimetusi. Tikras lyderis tokioje situacijoje nešaukia, nekaltina ir nesistengia išsisukti. Vietoj to, jis ar ji:
1. Prisiima atsakomybę už situaciją
2. Aiškiai įvardija iššūkius
3. Pasiūlo kryptį ir sprendimus
4. Įkvepia kitus veikti
Žmonės instinktyviai jaučia, kam rūpi ne tik rezultatai, bet ir patys žmonės. Kai vadovas domisi tik skaičiais, o lyderis domisi žmonėmis, kurie tuos skaičius kuria – skirtumas tampa akivaizdus!
Mano kolega Tomas kartą pasakojo, kaip jo buvęs vadovas per krizę tiesiog dingo iš biuro, o vėliau kaltino komandą dėl nesėkmės. Praėjus metams, kai įmonėje įvyko reorganizacija, nė vienas darbuotojas nenorėjo dirbti jo skyriuje. Priešingai, kai kita vadovė Jurga susidūrė su panašia krize, ji pasiliko su komanda iki vėlumos, užsakė maistą ir kartu ieškojo sprendimų. Kai atėjo laikas formuoti naują projektą, savanorių dirbti su ja buvo daugiau nei reikėjo!
Saviapgaulės spąstai lyderystėje
Dažnai girdžiu vadovus sakant: „Aš esu puikus lyderis – mano komanda visada padaro tai, ko prašau!” Bet pala, pala… Ar jie tai daro, nes nori, ar nes privalo?
Štai keletas ženklų, kad esate vadovas, bet ne lyderis:
– Žmonės nutyla, kai įeinate į kambarį
– Susirinkimuose kalba tik tada, kai tiesiogiai paklausiami
– Jūsų sprendimai aptarinėjami už jūsų nugaros
– Komandos nariai vengia rizikuoti ir siūlyti naujas idėjas
– Informacija iki jūsų dažnai ateina išfiltruota ir pagražinta
Tikras lyderis sukuria saugią erdvę, kurioje žmonės jaučiasi galintys būti atviri, klysti ir augti. Kai paskutinį kartą vedžiau lyderystės mokymus, paprašiau dalyvių anonimiškai užrašyti, kodėl jie seka paskui savo vadovus. Rezultatai buvo iškalbingi – dauguma parašė „nes jis/ji mano vadovas” arba „nes taip reikia”. Tik nedidelė dalis minėjo įkvėpimą, pagarbą ar pasitikėjimą!
Kaip atsakyti į TĄ klausimą sąžiningai?
Dabar pats laikas pažvelgti į veidrodį ir užduoti sau tą lemtingą klausimą: „Ar žmonės sektų paskui mane, jei neturėčiau formalios galios?”
Atsakymas gali būti nepatogus, bet būtent nepatogūs klausimai padeda mums augti! Štai keli būdai, kaip galite įvertinti save:
– Stebėkite, ar žmonės ateina pas jus patarimo klausimais, nesusijusiais su jūsų pareigomis
– Atkreipkite dėmesį, ar komandos nariai savanoriškai siūlosi padėti jūsų projektuose
– Pagalvokite, ar jūsų buvę pavaldiniai palaiko ryšį su jumis po darbo santykių pabaigos
– Įvertinkite, ar žmonės atvirai dalijasi savo idėjomis ir iššūkiais su jumis
Kartą konsultuodamas vieną IT įmonės vadovą, pasiūliau jam paprastą eksperimentą – savaitę nekalbėti pirmiausiam susirinkimuose ir stebėti, kas nutiks. Rezultatas jį nustebino – dauguma komandos narių tiesiog laukė jo nuomonės ir vengė išsakyti savąją! Tai buvo aiškus ženklas, kad jo lyderystė buvo paremta pozicija, o ne įtaka.
Kaip tapti lyderiu, paskui kurį seka savanoriškai?
Gera žinia ta, kad tikroji lyderystė yra įgūdis, kurį galima išsiugdyti! Štai keletas praktinių patarimų:
1. Praktikuokite aktyvų klausymąsi. Išjunkite telefoną, užmirškite savo darbotvarkę ir tikrai išgirskite, ką sako jūsų komandos nariai. Užduokite gilinančius klausimus, perfrazuokite išgirstą informaciją, parodykite, kad jų mintys jums svarbios.
2. Demonstruokite pažeidžiamumą. Nebijokite pripažinti, kad ko nors nežinote arba kad suklydote. Kai vadovas prisipažįsta klydęs, jis ne praranda, o įgyja autoritetą!
3. Investuokite į santykius. Skirkite laiko pažinti savo komandos narius kaip žmones, ne tik kaip darbuotojus. Sužinokite, kas jiems svarbu, kokie jų tikslai ir svajonės.
4. Kurkite prasmę. Padėkite žmonėms suprasti, kodėl jų darbas svarbus didesniam tikslui. Kai žmonės mato prasmę savo darbe, jų motyvacija kyla iš vidaus, ne iš išorės.
Mano draugas Marius, startuolio įkūrėjas, kartą pasidalijo įdomiu pastebėjimu: „Kai pradėjau mažiau kalbėti apie pelną ir daugiau apie tai, kaip mūsų produktas keičia žmonių gyvenimus, pastebėjau, kad komanda pradėjo dirbti ne dėl atlyginimo, o dėl misijos.”
Lyderystės paradoksas: stiprybė per pažeidžiamumą
Vienas didžiausių lyderystės paradoksų yra tai, kad tikrą stiprybę dažnai atrandame per pažeidžiamumą. Tradicinis požiūris į lyderystę mus mokė, kad lyderis turi būti visažinis, neklystantis ir visada stiprus. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo visiškai priešingą tiesą!
Kai lyderis sugeba pasakyti „Nežinau, bet išsiaiškinsime kartu” arba „Man reikia jūsų pagalbos”, jis ne parodo silpnumą, o sukuria autentiško ryšio galimybę. Tai signalizuoja komandai, kad čia saugu būti žmogumi – su visomis stiprybėmis ir trūkumais.
Prisimenu atvejį, kai vienos komandos vadovė Simona susidūrė su sudėtingu techniniu iššūkiu. Užuot apsimetusi, kad viską žino, ji atvirai pasakė: „Tai naujas iššūkis man, ir man reikia jūsų patirties, kad jį išspręstume.” Šis paprastas pažeidžiamumo gestas ne tik padėjo išspręsti problemą, bet ir pakėlė komandos pasitikėjimą ja į naują lygį.
Lyderystės revoliucija: nuo kontrolės prie įgalinimo
Pasaulis keičiasi žaibišku greičiu, ir senieji kontrole pagrįsti lyderystės modeliai tiesiog nebeveikia. Šiuolaikiniai darbuotojai – ypač jaunesni – nori būti įgalinti, o ne kontroliuojami.
Įgalinantis lyderis:
– Suteikia kontekstą ir kryptį, bet leidžia komandai nuspręsti, kaip pasiekti tikslą
– Kuria aplinką, kurioje klaidos vertinamos kaip mokymosi galimybės
– Dalijasi informacija atvirai, užuot ją naudojęs kaip galios įrankį
– Švenčia komandos sėkmes labiau nei savo pasiekimus
Viena įspūdingiausių transformacijų, kurią stebėjau, įvyko finansų sektoriaus įmonėje, kur griežtas, mikrovaldantis vadovas Robertas perėjo prie įgalinančio lyderystės stiliaus. Per šešis mėnesius jo komandos produktyvumas išaugo 40%, o darbuotojų kaita sumažėjo nuo 25% iki vos 5%! Svarbiausia – kai jis buvo paaukštintas, visa komanda savanoriškai pasisiūlė sekti paskui jį į naują skyrių.
Lyderystės kompasas: kelionė, kuri niekada nesibaigia
Užduodami sau tą vieną esminį klausimą – „Ar žmonės sektų paskui mane, jei neprivalėtų?” – pradedame nepaprastą kelionę. Lyderystė nėra tikslas ar titulas, kurį pasiekus galima atsipalaiduoti. Tai nuolatinis augimas, mokymasis ir savęs tobulinimas.
Geriausi lyderiai, kuriuos pažįstu, niekada nenustoja savęs kvestionuoti ir tobulinti. Jie suvokia, kad kiekviena diena atneša naujus iššūkius ir galimybes augti. Jie supranta, kad tikroji lyderystės esmė yra ne kontroliuoti kitus, bet įkvėpti juos tapti geriausia savo versija.
Kaip sakė vienas išmintingiausių lyderių, su kuriais teko dirbti: „Kai tavo komandos nariai tampa geresniais lyderiais nei tu pats – tada žinai, kad tavo darbas atliktas.”
Taigi, kitą kartą žvelgdami į veidrodį, drįskite užduoti sau tą vieną esminį klausimą. Atsakymas gali nustebinti, įkvėpti ir nukreipti jus į tikrosios lyderystės kelią – kelią, kuriame žmonės seka ne dėl jūsų titulo, o dėl to, kas jūs esate ir ką atstovaujate.
O galbūt svarbiausia pamoka yra tai, kad tikroji lyderystė prasideda ne nuo kitų, o nuo savęs – nuo drąsos būti autentiškam, pažeidžiamam ir nuolat augančiam. Nes tik tada, kai patys sekame savo širdies kompasu, galime tikėtis, kad kiti panorės sekti paskui mus.