Lietuvoje siūloma leisti jaunimui nuo 16 metų balsuoti savivaldos rinkimuose, siekiant įtraukti juos į politinį gyvenimą ir skatinti pilietinį aktyvumą. Šis pasiūlymas grindžiamas argumentu, kad jauni žmonės jau nuo 16 metų yra pakankamai subrendę priimti atsakingus sprendimus ir dalyvauti demokratiniuose procesuose. Be to, tai galėtų padėti ugdyti jų politinį sąmoningumą ir atsakomybę už savo bendruomenę.
Pasiūlymo šalininkai teigia, kad įtraukus jaunimą į rinkimų procesą, būtų skatinamas jų domėjimasis politika ir visuomenės reikalais. Tai galėtų padėti formuoti aktyvesnę ir labiau informuotą pilietinę visuomenę. Be to, jaunimo įtraukimas į rinkimus galėtų atspindėti jų interesus ir poreikius politikoje, skatindamas politikus atsižvelgti į jaunimo problemas ir siūlyti sprendimus, kurie būtų aktualūs šiai amžiaus grupei.
Kritikai, tačiau, abejoja, ar 16-mečiai turi pakankamai gyvenimiškos patirties ir žinių, kad galėtų tinkamai įvertinti politines programas ir kandidatus. Jie taip pat kelia klausimą, ar tokia reforma iš tiesų padidintų jaunimo dalyvavimą rinkimuose, ar tai būtų tik simbolinis žingsnis. Kritikai taip pat pabrėžia, kad jauni žmonės gali būti labiau paveikiami išorinių įtakų, pavyzdžiui, tėvų ar mokytojų nuomonės, ir tai gali turėti įtakos jų balsavimo sprendimams.
Šiuo metu Lietuvoje balsavimo teisė suteikiama piliečiams nuo 18 metų. Jei pasiūlymas būtų priimtas, Lietuva prisijungtų prie kitų Europos šalių, tokių kaip Austrija ir Estija, kurios jau leidžia balsuoti nuo 16 metų tam tikruose rinkimuose. Austrijoje, pavyzdžiui, balsavimo teisė nuo 16 metų buvo įvesta 2007 metais, ir tai buvo laikoma sėkmingu žingsniu, nes padidėjo jaunimo dalyvavimas rinkimuose ir jų susidomėjimas politika.
Šis klausimas dar bus svarstomas Seime, ir galutinį sprendimą priims įstatymų leidėjai. Jei pasiūlymas būtų priimtas, tai galėtų tapti reikšmingu žingsniu Lietuvos demokratijos plėtroje, skatinant jaunimo įsitraukimą į politinį gyvenimą ir stiprinant jų pilietinę atsakomybę.