Kretingos mokykloje kilęs skandalas kelia klausimus apie mokytojų pasirengimą
Kretingos mokykloje kilo skandalas, kai socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip mokytojas su plaktuku rankoje stovi šalia neįgalaus vaiko. Šis incidentas sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir diskusijas apie mokytojų elgesį su vaikais, ypač tais, kurie turi specialiųjų poreikių.
Mokyklos administracija teigia, kad situacija buvo netinkamai interpretuota ir kad mokytojas neturėjo ketinimų pakenkti vaikui. Tačiau tėvai ir visuomenė reikalauja išsamesnio tyrimo ir atsakomybės už tokį elgesį. Švietimo ministerija taip pat įsitraukė į situacijos nagrinėjimą ir žada imtis priemonių, kad panašūs incidentai nepasikartotų.
Tuo tarpu mokyklos bendruomenė yra susiskaldžiusi: vieni palaiko mokytoją, teigdami, kad jis yra geras pedagogas, kiti mano, kad tokie veiksmai yra nepriimtini ir reikalauja griežtų sankcijų. Šis įvykis atkreipė dėmesį į būtinybę gerinti mokytojų mokymus ir pasirengimą dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, bei užtikrinti, kad mokyklos būtų saugi aplinka visiems mokiniams.
Incidento detalės ir pirmosios reakcijos
Vaizdo įrašas, kuris buvo platinamas „TikTok” ir vėliau persikėlė į kitas socialinių tinklų platformas, truko vos 15 sekundžių, tačiau sukėlė tikrą audrą. Jame matomas technologijų mokytojas A. Petrauskas (pavardė pakeista) darbų pamokoje, laikantis plaktuką ir stovintis šalia vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą. Nors vaizdo įraše nematyti jokio fizinio kontakto, mokytojo laikysena ir balso tonas sukėlė nerimą žiūrovams.
Įrašą paviešino kitas klasės mokinys, kuris teigė, kad mokytojas taip elgėsi ne pirmą kartą. Mokinio teigimu, pedagogas dažnai naudoja įbauginimo taktiką prieš vaikus, ypač tuos, kurie sunkiau laikosi disciplinos.
Mokyklos ir tėvų pozicijos
Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Daiva Tranizienė pirmadienį sušaukė skubų posėdį. „Šiuo metu vyksta išsamus tyrimas, apklausiami visi incidento liudininkai – tiek mokiniai, tiek mokytojai„, – teigė ji. Mokyklos direktorius Antanas Razma pabrėžė, kad mokytojas dirba mokykloje jau 15 metų ir anksčiau nėra sulaukęs jokių nusiskundimų.
Tuo tarpu nukentėjusio vaiko tėvai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Vaiko mama Kristina J. žiniasklaidai sakė: „Mano sūnus jau anksčiau vengė eiti į technologijų pamokas, bet niekada nepasakojo, kodėl. Dabar suprantu, kad jis tiesiog bijojo.”
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” atstovė Lina Sasnauskienė pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar trūksta tinkamo mokytojų pasirengimo dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. „Tokiems vaikams reikia ne griežtumo, o supratimo ir individualaus požiūrio„, – teigė ji.
Švietimo ekspertų įžvalgos
Vilniaus universiteto Švietimo mokslų instituto docentė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje iki šiol trūksta sisteminio požiūrio į įtraukųjį ugdymą.
„2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad tik 23% Lietuvos mokytojų jaučiasi pakankamai pasirengę dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. Dauguma mokytojų gauna tik minimalius mokymus šioje srityje, o praktinių įgūdžių trūkumas sukelia stresą tiek pedagogams, tiek mokiniams”, – komentavo ekspertė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu mokosi apie 14% specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, o šis skaičius kasmet auga. Nuo 2024 m. rugsėjo visos šalies mokyklos turės būti pasirengusios įtraukiajam ugdymui, tačiau ekspertai abejoja, ar mokyklos spės tinkamai pasiruošti.
Kai plaktukas tampa ne įrankiu, o simboliu
Kretingos mokykloje įvykęs incidentas – tai ne tik vieno mokytojo elgesio problema, bet ir platesnės sisteminės spragos atspindys. Nepaisant to, kad įtraukusis ugdymas Lietuvoje tampa prioritetu, realybė rodo, kad kelias iki tikro pasirengimo dar ilgas.
Mokytojai dažnai paliekami vieni spręsti sudėtingas situacijas klasėse, neturėdami nei reikiamų žinių, nei pagalbos. Tuo tarpu vaikai, ypač tie, kurie turi specialiųjų poreikių, tampa šios nepakankamos sistemos aukomis. Plaktukas mokytojo rankoje šiame kontekste virsta simboliu – ne tik įrankiu, bet ir bejėgiškumo, sistemos netobulumo ženklu.
Kretingos atvejis primena, kad mokyklų bendruomenėms reikia ne tik griežtesnės kontrolės, bet ir nuoseklios pagalbos, mokymų ir išteklių. Tik tada galėsime tikėtis, kad mokykla taps tikrai saugia erdve kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo poreikių ar gebėjimų.