Seimo narių konfliktas: Skardžius neigia kaltinimus dėl balsavimo boikoto
Seimo narys Artūras Skardžius neigia kaltinimus, kad jis ragino kitus Seimo narius palikti balsavimo salę. Pasak jo, tokie teiginiai yra netiesa ir jis niekada neskatino kolegų elgtis tokiu būdu. Skardžius teigia, kad šie kaltinimai yra melagingi ir nukreipti prieš jį siekiant pakenkti jo reputacijai.
Tuo tarpu Seimo narė Agnė Širinskienė tvirtina, kad Skardžius iš tiesų ragino kitus parlamentarus palikti salę, siekiant sužlugdyti balsavimą dėl svarbaus įstatymo projekto. Ji teigia turinti įrodymų, patvirtinančių jos žodžius, ir mano, kad tokie veiksmai yra nepriimtini bei kenkia demokratiniam procesui.
Konflikto priešistorė
Šis konfliktas kilo po praėjusios savaitės balsavimo dėl energetikos sektoriaus reguliavimo pakeitimų, kurie buvo ypač svarbūs valdančiajai daugumai. Balsavimas vos nebuvo sužlugdytas, kai salėje pritrūko kvorumo – iš 141 Seimo nario posėdyje dalyvavo tik 71, o minimali riba yra 71 parlamentaras.
Artūras Skardžius, buvęs Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narys, dabar priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, anksčiau yra sulaukęs kritikos dėl galimų interesų konfliktų energetikos sektoriuje. 2017 metais jis buvo atsidūręs dėmesio centre dėl vadinamosios „vėjo jėgainių bylos”, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie jo šeimos verslo ryšius su energetikos projektais.
Širinskienės pozicija
Agnė Širinskienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narė, teigia, kad turi liudininkų parodymų ir net garso įrašą, kuriame girdėti, kaip Skardžius koridoriuje ragina kolegas „neiti į salę” ir „palaukti, kol pritrūks balsų”.
„Turiu neginčijamų įrodymų, kad kolega Skardžius aktyviai agitavo opozicijos narius nedalyvauti balsavime. Tai nėra politinė retorika, o faktai, kuriuos esu pasiruošusi pateikti Etikos ir procedūrų komisijai”, – žurnalistams sakė Širinskienė.
Skardžiaus gynybinė pozicija
Artūras Skardžius kategoriškai neigia šiuos kaltinimus ir vadina juos „politiniu šmeižtu”.
„Aš visada dalyvauju balsavimuose ir niekada neraginau kolegų elgtis kitaip. Tai, ką sako ponia Širinskienė, yra visiška netiesa. Jei ji turi kažkokių įrašų, tegul juos viešai parodo, bet esu tikras, kad tokių įrašų nėra, nes tokio pokalbio niekada nebuvo”, – pabrėžė Skardžius.
Jis taip pat pridūrė, kad yra pasiruošęs kreiptis į teismą dėl šmeižto, jei šie kaltinimai bus toliau platinami.
Ši situacija sukėlė diskusijas Seime, kur kai kurie nariai reikalauja išsamesnio tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko. Tuo tarpu kiti mano, kad tai yra tik politinės kovos dalis ir neturėtų būti sureikšminama. Vis dėlto, šis incidentas atkreipė dėmesį į Seimo narių elgesį ir jų atsakomybę už savo veiksmus.
Parlamentinė etika kryžkelėje
Šis incidentas – tik vienas iš daugelio atvejų, kai Lietuvos parlamentarizmo kultūra atsiduria po padidinamuoju stiklu. Kvorumų boikotavimas nėra naujas reiškinys Lietuvos politikoje, tačiau šį kartą situacija tapo ypač įtempta dėl artėjančių Seimo rinkimų.
Politologai atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos kenkia ne tik konkretiems politikams, bet ir visai parlamentinei sistemai. Visuomenės pasitikėjimas Seimu ir taip išlieka vienas žemiausių tarp valstybės institucijų – vos 24,5% pagal naujausius apklausos duomenis.
„Kai politikai pradeda žaisti procedūriniais triukais vietoj argumentuotos diskusijos, laimi ne demokratija, o politinis cinizmas,” – situaciją komentuoja VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau pranešė, kad kitą savaitę svarstys šį klausimą, o iki tol abi pusės žada rinkti įrodymus savo pozicijoms pagrįsti. Tuo tarpu rinkėjai lieka stebėtojais šiame politiniame teatre, kuriame principai dažnai aukojami dėl taktinių pergalių.