Lietuvos politikas Saulius Skvernelis išsklaidė abejones dėl šalies gynybos finansavimo, pabrėždamas, kad šis klausimas yra prioritetinis ir bus užtikrintas reikiamas lėšų skyrimas. Jis pabrėžė, kad gynybos biudžetas yra svarbus ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad Lietuva siekia išlaikyti stabilų finansavimą gynybai, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir NATO reikalavimus. Jis patikino, kad vyriausybė deda visas pastangas, kad užtikrintų tinkamą gynybos finansavimą, ir tai yra vienas iš pagrindinių prioritetų.
Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai didino savo gynybos biudžetą, siekdama atitikti NATO rekomendacijas, kurios numato, kad šalys narės turėtų skirti ne mažiau kaip 2% savo BVP gynybai. Šis įsipareigojimas tapo dar svarbesnis po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, sukeldama didesnį nerimą dėl saugumo Baltijos regione. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, ėmėsi stiprinti savo gynybinius pajėgumus, investuodama į modernią karinę techniką, infrastruktūrą ir kariuomenės mokymus.
Be to, Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose, prisidėdama prie globalios saugumo architektūros stiprinimo. Tai apima dalyvavimą NATO misijose Afganistane, Irake ir kitose pasaulio vietose. Šios pastangos ne tik padeda užtikrinti tarptautinį saugumą, bet ir stiprina Lietuvos pozicijas tarptautinėje arenoje.
Skvernelis taip pat pabrėžė, kad gynybos finansavimas yra svarbus ne tik dėl karinių pajėgumų stiprinimo, bet ir dėl ekonominio poveikio. Investicijos į gynybą skatina technologinę plėtrą, kuria naujas darbo vietas ir prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Lietuva siekia tapti patikima partnere NATO aljanse, todėl nuosekliai investuoja į savo gynybos pajėgumus, siekdama užtikrinti tiek nacionalinį, tiek regioninį saugumą.