Skvernelis įspėja dėl Krymo situacijos: „Formuojamas pavojingas precedentas”
Lietuvos politikas Saulius Skvernelis išreiškė susirūpinimą dėl situacijos, susijusios su Krymu, teigdamas, kad formuojamas pavojingas precedentas. Jis pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė turi būti vieninga ir principinga, siekiant užtikrinti tarptautinės teisės normų laikymąsi.
Skvernelis atkreipė dėmesį į tai, kad Krymo aneksija yra neteisėta ir pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą. Jis ragino tarptautinę bendruomenę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais parodyti, kad tokie veiksmai yra nepriimtini. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad būtina stiprinti sankcijas ir kitus spaudimo mechanizmus, siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinės teisės normų.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Primintina, kad Rusija aneksavo Krymą 2014 metų kovo mėnesį, po to, kai organizavo neteisėtą referendumą pusiasalyje. Šis žingsnis sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo – Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria patvirtino Ukrainos teritorinį vientisumą ir paskelbė Krymo referendumą negaliojančiu.
Nuo aneksijos pradžios praėjus jau daugiau nei 9 metams, Rusija ir toliau stiprina savo karinį buvimą pusiasalyje. Remiantis tarptautinių stebėtojų duomenimis, Krymas tapo viena labiausiai militarizuotų zonų Europoje, kur dislokuota ne tik konvencinė, bet galimai ir branduolinė ginkluotė.
Skvernelis, kuris 2016-2020 metais ėjo Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas, ne kartą yra pasisakęs už griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Jo vadovaujama vyriausybė aktyviai rėmė sankcijų Rusijai politiką ir teikė paramą Ukrainai.
Tarptautinės bendruomenės reakcija
Europos Sąjunga ir JAV po Krymo aneksijos įvedė ekonomines sankcijas Rusijai, kurios vėliau buvo dar labiau sustiprintos po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario mėnesį. Tačiau, kaip pastebi politikos analitikai, šios sankcijos kol kas neprivertė Rusijos atsisakyti savo teritorinių pretenzijų į Krymą.
Skvernelis savo pasisakyme taip pat užsiminė apie Krymo platformą – Ukrainos inicijuotą tarptautinį koordinacinį mechanizmą, skirtą Krymo deokupacijos klausimui spręsti. Lietuva yra viena aktyviausių šios platformos dalyvių ir rėmėjų.
„Negalime leisti, kad pasaulis priprastų prie minties, jog Krymas yra Rusijos dalis. Tai būtų didžiulė klaida, kuri gali turėti toli siekiančių pasekmių visai tarptautinei tvarkai,” – pabrėžė politikas.
Žvilgsnis į ateitį: kai principai svarbiau už patogumą
Krymo klausimas išlieka vienu sudėtingiausių tarptautinės politikos iššūkių. Kai kurie skeptikai teigia, kad pusiasalio grąžinimas Ukrainai tapo beveik neįmanoma misija, ypač atsižvelgiant į Rusijos karinį įsitvirtinimą regione. Tačiau Skvernelis ir kiti principingos politikos šalininkai primena, kad nuolaidžiavimas agresoriui ilguoju laikotarpiu sukuria dar didesnį nesaugumą.
Istorija ne kartą parodė, kad teritorinių užkariavimų pripažinimas tik skatina naujus konfliktus. Todėl Krymo klausimas nėra vien tik Ukrainos problema – tai visos tarptautinės bendruomenės išbandymas, ar ji sugebės apginti savo pačios sukurtas taisykles. Kaip taikliai pastebėjo Skvernelis, „šiandien nusileisdami dėl Krymo, rytoj galime stebėti, kaip griūva visa tarptautinė teise pagrįsta sistema.” Galbūt kaip tik toks principingumas, nors kartais ir nepatogus, yra vienintelis kelias į tvaresnę taiką.