Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Vyriausybė laukia kariuomenės pozicijos dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas. Šis klausimas iškilo po to, kai kai kurie politikai ir ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos gynybos pajėgumų, atsižvelgiant į regiono saugumo situaciją, ypač dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir padidėjusios įtampos Baltijos regione.
Skvernelis pabrėžė, kad sprendimas bus priimtas tik po išsamios diskusijos ir konsultacijų su kariuomene bei kitomis atsakingomis institucijomis. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra įsipareigojusi laikytis tarptautinių sutarčių, tačiau saugumo situacija gali reikalauti peržiūrėti kai kuriuos įsipareigojimus. Šis klausimas yra ypač jautrus, nes Lietuva, kaip NATO narė, turi užtikrinti savo teritorijos gynybą ir prisidėti prie kolektyvinės gynybos stiprinimo.
Otavos konvencija, įsigaliojusi 1999 metais, yra tarptautinis susitarimas, kuriuo siekiama uždrausti priešpėstines minas, kurios kelia grėsmę civiliams gyventojams net ir po karinių konfliktų pabaigos. Lietuva prisijungė prie šios konvencijos 2003 metais, ir nuo to laiko aktyviai dalyvavo tarptautinėse pastangose mažinti minų keliamą pavojų, įskaitant humanitarinę pagalbą ir minų šalinimo programas.
Diskusijos dėl konvencijos aktualumo Lietuvai kilo po to, kai kai kurie politikai ir ekspertai išreiškė nuogąstavimus, kad dabartinė saugumo situacija regione gali reikalauti papildomų gynybos priemonių. Vis dėlto, pasitraukimas iš konvencijos galėtų turėti neigiamų pasekmių tarptautiniu mastu, įskaitant galimą Lietuvos reputacijos pablogėjimą ir santykių su sąjungininkais komplikacijas, todėl sprendimas turi būti gerai apgalvotas.
Lietuvos kariuomenė šiuo metu vertina situaciją ir rengia savo poziciją, kuri bus pateikta Vyriausybei. Tikimasi, kad galutinis sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į visus aspektus, įskaitant tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinį saugumą. Be to, svarstoma, kaip būtų galima sustiprinti gynybą kitomis priemonėmis, kurios neprieštarautų tarptautiniams susitarimams, pavyzdžiui, didinant investicijas į modernias gynybos technologijas ir stiprinant bendradarbiavimą su NATO partneriais.