Seime liko tik du nariai, kurie dar nepateikė prašymų dėl darbo su slapta informacija
Seime liko tik du nariai, kurie dar nepateikė prašymų dėl darbo su slapta informacija. Tai reiškia, kad didžioji dalis Seimo narių jau pasirūpino reikiamais leidimais, kurie leidžia jiems susipažinti su konfidencialia informacija, būtina jų darbui.
Šis procesas yra svarbus, siekiant užtikrinti, kad visi parlamentarai galėtų pilnavertiškai atlikti savo pareigas, ypač tais atvejais, kai reikia priimti sprendimus, susijusius su nacionaliniu saugumu ar kitais jautriais klausimais.
Nepaisant to, kad du nariai dar nepateikė prašymų, tikimasi, kad jie tai padarys artimiausiu metu, kad galėtų visapusiškai dalyvauti Seimo veikloje.
Leidimų reikšmė parlamentinėje veikloje
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, Seimo nariai, norėdami susipažinti su įslaptinta informacija, privalo gauti specialius leidimus. Šiuos leidimus išduoda Valstybės saugumo departamentas (VSD), atlikęs išsamų patikrinimą. Leidimų gavimo procesas paprastai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo prašomo slaptumo lygio.
Lietuvoje egzistuoja trys slaptumo žymos: „Riboto naudojimo”, „Slaptas” ir „Visiškai slaptas”. Kiekviena iš šių kategorijų reikalauja skirtingo lygio patikrinimo. Seimo nariai dažniausiai siekia gauti leidimus dirbti su „Slapta” žyma pažymėta informacija, kuri apima daugelį nacionalinio saugumo klausimų.
Parlamentinė kontrolė ir skaidrumas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra pabrėžęs, kad leidimų turėjimas yra esminis dalykas parlamentinei kontrolei užtikrinti. „Be šių leidimų Seimo nariai negali vykdyti vienos svarbiausių savo funkcijų – kontroliuoti, kaip vykdomoji valdžia įgyvendina nacionalinio saugumo politiką,” – yra teigęs L. Kasčiūnas.
Statistika rodo, kad per pastaruosius tris Seimo kadencijas leidimų dirbti su įslaptinta informacija prašymų skaičius nuosekliai augo. 2012-2016 m. kadencijoje tokius leidimus turėjo apie 70% Seimo narių, 2016-2020 m. – apie 85%, o dabartinėje kadencijoje šis skaičius artėja prie 98%.
Saugumo iššūkiai šiuolaikiniame kontekste
Rusijos invazija į Ukrainą ir padidėjusi hibridinių grėsmių rizika Baltijos regionui padarė didelę įtaką tam, kad parlamentarai aktyviau siekia gauti leidimus dirbti su slapta informacija. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas reguliariai gauna slaptus pranešimus apie saugumo situaciją regione.
Neseniai vykusiame NATO Parlamentinės Asamblėjos susitikime buvo akcentuota, kad parlamentinė priežiūra saugumo srityje tampa vis svarbesnė, ypač kai kalbama apie kibernetinio saugumo grėsmes ir dezinformacijos kampanijas.
Neįteikti prašymai: priežastys ir pasekmės
Nors oficialiai neįvardijama, kurie du Seimo nariai dar nepateikė prašymų, politologai spėja, kad tai gali būti susiję su asmeninėmis priežastimis arba politiniu apsisprendimu. Nepateikus prašymo, Seimo narys negali dalyvauti uždaro formato posėdžiuose, kuriuose svarstomi slapti klausimai, negali susipažinti su įslaptintais dokumentais.
Buvęs VSD vadovas Gediminas Grina yra pažymėjęs, kad „nors tai yra kiekvieno Seimo nario asmeninis sprendimas, tačiau negalėjimas dirbti su įslaptinta informacija riboja parlamentaro galimybes visapusiškai atstovauti rinkėjų interesams nacionalinio saugumo klausimais”.
Parlamentinė branda – saugumas ir atsakomybė
Beveik visuotinis Seimo narių įsitraukimas į darbą su slapta informacija rodo augantį Lietuvos parlamentarizmo brandumą. Ypač geopolitiškai sudėtingu laikotarpiu, kai informacijos saugumas ir konfidencialumas tampa kritiškai svarbūs, parlamentarų atsakomybė didėja. Tikėtina, kad likusieji du Seimo nariai artimiausiu metu taip pat prisijungs prie kolegų, užtikrindami vieningą parlamentinę kontrolę saugumo srityje.
Kaip pažymi politologė Ainė Ramonaitė, „šiuolaikinėje saugumo aplinkoje parlamentarai turi ne tik teisę, bet ir pareigą būti visapusiškai informuoti. Tai nėra privilegija, o būtina sąlyga efektyviai demokratinei kontrolei užtikrinti.” Šiame kontekste 98% Seimo narių pasirengimas dirbti su slapta informacija tampa ne tik statistiniu rodikliu, bet ir brandžios demokratijos ženklu.