Butano pėdsakų aptikimo iššūkiai teismo medicinoje
Ekspertai teigia, kad žiebtuvėlių pildymo medžiagos, tokios kaip butanas, žmogaus kūne pėdsakų nepalieka. Tai reiškia, kad po mirties šių medžiagų aptikti gali būti labai sudėtinga arba net neįmanoma. Toks faktas kelia iššūkių teismo medicinos ekspertams, kai reikia nustatyti mirties priežastį, ypač jei įtariama, kad asmuo galėjo įkvėpti šių medžiagų.
Butanas yra dažnai naudojamas kaip žiebtuvėlių pildymo medžiaga ir gali būti pavojingas, jei įkvepiamas dideliais kiekiais. Įkvėpus šios medžiagos, gali sutrikti kvėpavimas, atsirasti sąmonės netekimas ar net ištikti mirtis. Tačiau po mirties butanas greitai išgaruoja iš kūno, todėl jo pėdsakų aptikimas tampa sudėtingas.
Lakiųjų medžiagų tyrimo problematika
Butanas (C4H10) priklauso lakiųjų angliavandenilių grupei ir pasižymi ypač greitu garavimu kambario temperatūroje. Teismo toksikologijos specialistai nurodo, kad butanas iš organizmo audinių gali išgaruoti per kelias valandas po mirties, o po 24 valandų jo aptikimas tampa praktiškai neįmanomas net ir naudojant jautriausius tyrimo metodus.
Pasak Londono Kings koledžo toksikologijos profesoriaus Davido Osborno, „Butanas kūne metabolizuojamas į 2-butanolį ir 3-hidroksi-2-butanoną, tačiau šie metabolitai taip pat greitai išnyksta ir jų koncentracija kraujo mėginiuose krinta eksponentiškai.”
Lietuvos teismo medicinos tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus šalyje įtariama apie 15-20 mirčių, susijusių su lakiųjų medžiagų įkvėpimu, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas būtent dėl diagnostikos sudėtingumo.
Netiesioginiai įrodymai ir tyrimo metodai
Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios galėtų padėti nustatyti, ar asmuo galėjo įkvėpti šių medžiagų. Tai gali būti žiebtuvėlių ar kitų panašių daiktų buvimas šalia kūno, taip pat liudininkų parodymai ar kiti įrodymai, rodantys, kad asmuo galėjo naudoti šias medžiagas.
Naujausios tyrimo metodikos siūlo:
- Imti mėginius iš plaučių audinių kuo greičiau po mirties nustatymo
- Naudoti uždaras mėginių paėmimo sistemas, minimizuojančias garavimą
- Taikyti dujų chromatografijos-masių spektrometrijos (GC-MS) metodą su šaldymo sistema
- Ieškoti netiesioginių butano poveikio požymių, tokių kaip specifiniai plaučių pažeidimai
Vokietijos Heidelbergo universiteto teismo medicinos institutas 2021 m. pristatė naują metodą, leidžiantį aptikti butano pėdsakus plaučių audiniuose iki 48 valandų po mirties, tačiau šis metodas reikalauja specialios įrangos ir dar nėra plačiai prieinamas.
Tarp dujų ir teisingumo: nematomas iššūkis
Ši problema pabrėžia būtinybę tobulinti tyrimo metodus ir ieškoti naujų būdų, kaip aptikti tokių medžiagų pėdsakus po mirties. Tai svarbu ne tik siekiant nustatyti tikslią mirties priežastį, bet ir užtikrinti teisingumą bei užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.
Butano sukeltos mirtys dažnai lieka šešėlyje – nei statistikoje, nei visuomenės sąmonėje. Lakios medžiagos, išgaruojančios ne tik iš kūno, bet ir iš mūsų dėmesio lauko, sukuria teisinę pilkąją zoną, kurioje kai kurios tragedijos lieka be atsakymų. Kol mokslininkai ieško patikimesnių aptikimo metodų, teismo ekspertams tenka remtis mozaika iš aplinkybių, liudijimų ir negausių fizinių įrodymų – tarsi bandant pagauti dūmą tuščiomis rankomis. Šioje kovoje su nematomu priešu svarbiausiu ginklu tampa prevencija ir švietimas, nes kai kurių dalykų, išgaravusių be pėdsakų, jau niekas nebesugrąžins.