Mokytojų perdegimas – Lietuvos švietimo sistemos Achilo kulnas
Lietuvoje mokytojų darbo krūvis ir stresas tampa vis didesne problema. Ekspertai teigia, kad mokytojai dažnai jaučiasi pervargę ir išsekę, o tai neigiamai veikia jų sveikatą ir darbo kokybę. Po pamokų mokytojai dažnai turi atlikti daugybę papildomų užduočių, tokių kaip pasiruošimas pamokoms, mokinių darbų taisymas ir administraciniai darbai. Dėl šios priežasties jie dažnai grįžta namo jausdamiesi tarsi komos būsenos, ir jiems reikia laiko atsigauti.
Statistika, kuri neramina
Remiantis Lietuvos švietimo profesinės sąjungos 2022 m. atliktu tyrimu, net 78% mokytojų teigia, kad jų faktinis darbo laikas viršija numatytą etatinį krūvį. Vidutiniškai mokytojai dirba 48-52 valandas per savaitę, nors oficialiai pilnas etatas turėtų būti 36 valandos.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, mokytojų amžiaus vidurkis Lietuvoje siekia 49 metus, o jaunų pedagogų (iki 30 metų) dalis tesudaro vos 5,8% visų dirbančių mokytojų. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl jauni žmonės vengia rinktis pedagogo profesiją – neproporcingai didelis darbo krūvis lyginant su atlyginimu ir psichologiniu spaudimu.
Administracinė našta – neregimoji darbo dalis
Mokytojai kasdien susiduria su didžiuliu biurokratiniu krūviu. Elektroninių dienynų pildymas, individualių ugdymo planų rengimas, ataskaitų rašymas, tėvų informavimas – visa tai atima daug laiko, kuris galėtų būti skirtas kokybiškam pamokų planavimui ar tiesiog poilsiui.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad 42% mokytojų patiria aukštą perdegimo sindromą, kuris pasireiškia emociniu išsekimu, cinizmu ir sumažėjusiu profesionalumu. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad administracinės užduotys sudaro beveik trečdalį mokytojų darbo laiko.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina imtis priemonių, siekiant sumažinti mokytojų darbo krūvį ir pagerinti jų darbo sąlygas. Tai galėtų apimti darbo valandų reguliavimą, papildomų resursų skyrimą ir administracinės naštos mažinimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad mokytojai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą ir paramą, jei to reikia.
Tarptautinė patirtis – ko galime pasimokyti?
Suomijoje, kurios švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje, mokytojai per savaitę praleidžia vidutiniškai 20-25 valandas klasėje, o likusį laiką skiria pamokų planavimui, kvalifikacijos kėlimui ir bendradarbiavimui su kolegomis. Estijoje nuo 2019 m. įgyvendinama programa „Laimingas mokytojas”, kurios metu buvo ženkliai sumažinta administracinė našta ir padidintas dėmesys mokytojų psichologinei gerovei.
Mokytojų pervargimas ne tik kenkia jų pačių sveikatai, bet ir gali turėti neigiamą poveikį mokinių mokymosi kokybei. Kai mokytojai yra pervargę, jiems sunkiau susikoncentruoti ir efektyviai mokyti, o tai gali lemti prastesnius mokinių rezultatus. Todėl svarbu, kad švietimo sistema atkreiptų dėmesį į šią problemą ir imtųsi veiksmų, siekiant užtikrinti geresnes darbo sąlygas mokytojams.
Pakeliui į pokytį – mokytojų balsas stiprėja
Pastaraisiais metais Lietuvos mokytojų bendruomenė tampa vis aktyvesnė gindama savo teises. 2023 m. lapkritį vykęs mokytojų streikas privertė Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją įsipareigoti peržiūrėti etatinio darbo krūvio tvarką. Nuo 2024 m. rugsėjo žadama įdiegti naują mokytojų darbo laiko apskaitos sistemą, kuri tiksliau atspindės faktinį darbo krūvį.
Tačiau ar to pakaks? Mokytojų profesijos prestižo atstatymas – ilgas procesas, reikalaujantis ne tik finansinių investicijų, bet ir visuomenės požiūrio kaitos. Kol nesuvoksime, kad pervargęs mokytojas negali užtikrinti kokybiško ugdymo, tol mūsų švietimo sistema buksuos vietoje. Juk mokytojų rankose – ne tik vadovėliai ir sąsiuviniai, bet ir mūsų vaikų ateitis. O išsekęs žmogus negali įkvėpti kitų, kaip ir tuščias puodelis negali pripildyti kitų puodelių.