Geriausiai uogas nuo špokų apsaugo tinklas, uždėtas tada, kai vaisiai jau pradeda nokti, bet dar visiškai nenusidažę. Lietuvos soduose paukščiai greitai pastebi pirmąsias saldžias vyšnias, trešnes, serbentus ar braškes, todėl net vienos dienos delsimas gali reikšti, kad derlių surinks ne sodo šeimininkas.
Vaizdas daugeliui pažįstamas: vakar ant krūmo dar raudonavo beveik prinokusios uogos, o ryte liko tik apkapstytos šakelės ir kelios suspaustos uogos ant žemės. Špokai nėra vieninteliai uogų mėgėjai, tačiau būrys gali jas nurinkti stebėtinai greitai.
Kurias uogas saugoti pirmiausia
Daugiausia dėmesio dažniausiai reikia trešnėms ir vyšnioms. Medyje nokstančios uogos paukščiams puikiai matomos, o aukštas šakas žmogui ne visada lengva pasiekti. Jei medis nedidelis, tinklą patogu užmesti ant viso vainiko ir apačioje gerai pritvirtinti, kad paukščiai neįskristų pro tarpą.
Verta uždengti ir serbentus, agrastus, šilauoges, braškes, sausmedžius bei kitus krūmus, kurių uogos sunoksta nevienodai. Toks derlius labiausiai erzina: nuskini saują, kitą dalį palieki kitai dienai, o ryte krūmas jau gerokai „aplengvintas“.
Visų uogų slėpti nuo pat pirmos užuomazgos nebūtina. Kol jos žalios, kietos ir rūgščios, paukščiams jos paprastai mažiau įdomios. Tinklą geriausia paruošti iš anksto, o uždėti tuomet, kai uogos ima keisti spalvą ir saldėti.
Kodėl blizgučiai dažnai padeda tik trumpam
Juostelės, kompaktiniai diskai, blizgūs pakabukai ar vėjo malūnėliai gali trumpam atbaidyti paukščius, ypač jei sode atsiranda netikėtai. Tačiau špokai greitai pripranta prie nejudančių daiktų. Jei blizgantis diskas savaitę kabo toje pačioje vietoje ir nieko blogo nenutinka, jis tampa dar viena sodo puošmena.
Garsiniai baidikliai taip pat nėra ramus sprendimas: jie vargina ne tik paukščius, bet ir namiškius bei kaimynus. Todėl tokias priemones geriau laikyti papildomomis, o ne pagrindine apsauga. Fizinis barjeras veikia paprastai – paukštis uogas mato, bet jų pasiekti negali.
Kaip pasirinkti ir pritvirtinti tinklą
Uogoms rinkitės specialų apsauginį tinklą, kurio akutės pakankamai smulkios, kad paukščiai nepralįstų, o pats tinklas būtų tvirtas ir lengvas. Svarbiausia – nepalikti laisvų angų prie žemės, kamieno ar krūmo apačios. Špokas, radęs vieną patogų įėjimą, netrukus jį „parodys“ ir kitiems.
Tinklo nereikėtų tiesiog užmesti ant trapių šakelių ar braškių. Jei įmanoma, pakelkite jį ant lankų, kuoliukų ar paprasto rėmo – tuomet uogos nebus suspaustos, o paukščiams bus sunkiau prie jų prieiti. Kas kelias dienas apžiūrėkite kraštus: vėjas gali pakelti tvirtinimą, o į susipainiojusį tinklą gali pakliūti smulkūs gyvūnai.
- Trešnes ir vyšnias denkite, kai uogos ima gelsti ar rausti.
- Šilauoges ir serbentus uždenkite vos pasirodžius pirmosioms prinokusioms uogoms.
- Braškių lysvei naudokite lankus arba žemą rėmą, kad tinklas negultų ant vaisių.
- Derlių skinkite dažnai – pernokusiomis uogomis paukščiai susidomi dar labiau.
Kodėl uždengti reikia laiku
Dažna klaida – laukti, kol paukščiai jau pradės lesti. Tuomet špokai būna radę patogią maisto vietą ir į ją atkakliai grįžta. Tinklą pakabinti kur kas lengviau prieš pirmąją rimtą „puotą“, nei bandyti gelbėti tai, kas liko.
Kita vertus, sodo nereikia paversti uždaru narvu visam sezonui. Dengti verta tik nokstančias kultūras ir tik derliaus laikotarpiu. Nuskynus uogas tinklą nuimkite, išdžiovinkite ir laikykite tvarkingai susuktą – kitais metais jis bus paruoštas tada, kai uogos pradės vilioti ne tik jus.
Špokų neįtikinsite, kad uogos augo šeimos pusryčiams, tačiau galite neleisti jiems prie jų prieiti. Tinklas, uždėtas pirmosioms uogoms keičiant spalvą, yra ramesnė ir patikimesnė apsauga nei bet kuris sode kabantis blizgutis.
