Mokyklų vadovai pritaria mokslo metų trumpinimui: kodėl tai gali būti naudinga
Lietuvos mokyklų vadovai palaiko sprendimą trumpinti mokslo metus, nes, pasak jų, paskutinėmis mokslo metų savaitėmis vyksta ugdymo proceso imitacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo mokslo metus trumpinti dviem savaitėmis, kad mokiniai galėtų daugiau laiko praleisti lauke ir užsiimti kitomis veiklomis.
Mokyklų vadovai teigia, kad paskutinėmis mokslo metų savaitėmis mokiniai ir mokytojai jaučiasi pavargę, o ugdymo procesas tampa neefektyvus. Jie mano, kad trumpesni mokslo metai leistų geriau planuoti ugdymo procesą ir užtikrinti kokybiškesnį mokymąsi. Be to, tai suteiktų galimybę mokiniams daugiau laiko praleisti su šeima ir užsiimti kitomis veiklomis, kurios taip pat svarbios jų asmeniniam tobulėjimui.
Tarptautinė patirtis rodo teigiamus rezultatus
Mokslo metų trukmės klausimas nėra naujas – įvairios Europos šalys taiko skirtingus modelius. Pavyzdžiui, Suomijoje, kurios švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje, mokslo metai trunka apie 190 dienų, o mokiniai turi ilgesnes pertraukas tarp semestrų. Tyrimai rodo, kad trumpesni, bet intensyvesni mokymosi laikotarpiai gali būti efektyvesni nei ilgi mokslo metai.
Lietuvos švietimo tarybos narė dr. Eglė Pranckūnienė pažymi: „Svarbu ne kiek laiko praleidžiama mokykloje, o kokia yra to laiko kokybė. Jei paskutinės dvi savaitės yra neproduktyvios, geriau tą laiką skirti kitoms ugdymo formoms.”
Psichologų nuomonė
Vaikų ir paauglių psichologai taip pat pritaria šiai iniciatyvai. Vilniaus universiteto psichologijos mokslų daktarė Rasa Barkauskienė teigia, kad mokslo metų pabaigoje pastebimas mokinių motyvacijos ir dėmesio koncentracijos sumažėjimas yra natūralus reiškinys.
„Mokslo metų pabaigoje vaikai jau būna išsekę emociškai ir psichologiškai. Jų smegenys tiesiog nebepriima naujos informacijos taip efektyviai. Trumpesni, bet intensyvesni mokslo metai galėtų sumažinti mokymosi nuovargį ir pagerinti bendrą psichologinę mokinių savijautą,” – aiškina psichologė.
Tėvų bendruomenės reakcija
Tėvų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Dalis tėvų pritaria mokslo metų trumpinimui, ypač tie, kurie planuoja vasaros atostogas ar stovyklas vaikams. Kiti nerimauja dėl papildomos vaikų priežiūros organizavimo.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Audronė Jankuvienė pabrėžia: „Mums svarbu, kad bet kokie pokyčiai būtų gerai apgalvoti ir pagrįsti. Jei trumpesni mokslo metai reiškia kokybiškesnį ugdymą, mes tam pritariame, tačiau reikia užtikrinti, kad tėvams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų pokyčių.”
Vasaros potencialas: ne tik poilsis, bet ir augimas
Ilgesnės vasaros atostogos gali suteikti mokiniams daugiau galimybių dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose, vasaros stovyklose ar savanorystės projektuose. Tokios veiklos ugdo socialinius įgūdžius, kūrybiškumą ir pilietiškumą – kompetencijas, kurios ne mažiau svarbios nei akademinės žinios.
Švietimo ekspertai pabrėžia, kad neformalusis ugdymas vasaros metu gali kompensuoti sutrumpėjusį formalųjį ugdymą ir netgi suteikti vertingesnių patirčių. Edukacinių programų organizatoriai jau dabar ruošiasi galimam mokslo metų trumpinimui ir planuoja papildomas veiklas ankstyvam vasaros laikotarpiui.
Žvilgsnis į ateitį: balansas tarp mokymosi ir gyvenimo
Diskusija apie mokslo metų trukmę iš tiesų atspindi platesnį klausimą – kokio švietimo siekiame 21-ajame amžiuje? Šiuolaikinis pasaulis reikalauja ne tik akademinių žinių, bet ir emocinės intelektijos, kūrybiškumo bei gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių.
Trumpesni, bet efektyvesni mokslo metai galėtų būti žingsnis link labiau subalansuoto požiūrio į vaikų ugdymą. Juk švietimas vyksta ne tik klasėse – jis persmelkia visą gyvenimą. Galbūt leisdami mokiniams daugiau laiko praleisti gamtoje, su šeima ar savarankiškai tyrinėjant pasaulį, mes investuojame į sveikesnę, laimingesnę ir kūrybiškesnę ateitį.
Šis siūlymas dar bus svarstomas ir derinamas su kitomis suinteresuotomis šalimis, tačiau atrodo, kad pokytis jau bręsta – ne tik dokumentuose, bet ir mūsų mąstyme apie tai, kas iš tiesų sudaro kokybišką ugdymą.