Andriaus Tapino ir Andriaus Užkalnio teisinė kova: žodžio laisvės ribų išbandymas
Andrius Tapinas tęsia teisinę kovą prieš Andrių Užkalnį, siekdamas, kad teismas pripažintų Užkalnio pasisakymus apie jį kaip šmeižtą. Tapinas reikalauja, kad Užkalnis paneigtų savo žodžius, kuriuose jį pavadino „ligoniuku”, ir sumokėtų 20 tūkstančių eurų kompensaciją už padarytą moralinę žalą.
Ši byla kilo po to, kai Užkalnis savo socialiniuose tinkluose ir viešuose pasisakymuose ne kartą įžeidė Tapiną, naudodamas žeminančius epitetus. Tapinas teigia, kad tokie pasisakymai kenkia jo reputacijai ir sukelia emocinį diskomfortą.
Konflikto istorija ir platesnis kontekstas
Šių dviejų viešųjų asmenų konfliktas nėra naujas reiškinys – jis tęsiasi jau kelerius metus. Pirmieji viešesni nesutarimai tarp Tapino ir Užkalnio prasidėjo dar 2018-2019 metais, kuomet jų nuomonės išsiskyrė dėl įvairių visuomeninių iniciatyvų. Užkalnis ne kartą kritikavo Tapino organizuojamas akcijas, tarp jų ir „Laisvės pikniką” bei „Demaskuok.lt” projektą, vadindamas juos „pigiu aktyvizmu”.
Konfliktas ypač paaštrėjo 2021-2022 metais, kai Užkalnis savo „Facebook” paskyroje, kurioje jį seka daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, paskelbė kelis įrašus, kuriuose Tapiną vadino ne tik „ligoniuku”, bet ir kitais menkinančiais epitetais, tokiais kaip „pseudožurnalistas” ir „apsišaukėlis”.
Tapinas, kuris yra „Laisvės TV” įkūrėjas ir žurnalistas, tokius pasisakymus vertina kaip tikslingą reputacijos žeminimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo profesinė veikla tiesiogiai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo.
Teisiniai aspektai ir precedentai
Lietuvos teismuose panašios bylos nėra dažnos, tačiau egzistuoja keli reikšmingi precedentai. 2019 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą byloje dėl garbės ir orumo gynimo, pabrėždamas, kad žodžio laisvė nėra absoliuti ir turi būti derinama su kitų asmenų teisėmis.
Teisininkai pastebi, kad šioje byloje bus svarbu nustatyti, ar Užkalnio pasisakymai buvo faktiniai teiginiai, ar subjektyvi nuomonė. Pagal Lietuvos teismų praktiką, nuomonei taikoma platesnė apsauga nei faktiniams teiginiams, tačiau net ir nuomonė negali būti reiškiama įžeidžiančiu, žeminančiu būdu.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Liudvikas Mikalauskas yra pažymėjęs, kad „tokiose bylose teismai turi rasti tinkamą balansą tarp žodžio laisvės ir asmens garbės bei orumo apsaugos, ypač kai kalbama apie viešuosius asmenis, kuriems taikomas aukštesnis tolerancijos slenkstis kritikai”.
Teismo procesas prasidėjo prieš kelis mėnesius, tačiau iki šiol nebuvo pasiektas galutinis sprendimas. Tapinas tikisi, kad teismas pripažins Užkalnio kaltę ir įpareigos jį atsiprašyti bei atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu Užkalnis savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad jo pasisakymai buvo tik nuomonės išreiškimas, kuris yra saugomas žodžio laisvės.
Visuomenės reakcija ir diskusijos
Byla sulaukė plataus atgarsio socialiniuose tinkluose, kur susiformavo dvi priešingos stovyklos – vieni palaiko Tapiną ir jo teisę ginti savo garbę bei orumą, kiti stoja Užkalnio pusėn, teigdami, kad jo pasisakymai yra leistina kritika.
Žiniasklaidos ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis konfliktas atspindi platesnę problemą – socialinių tinklų eroje išblukusias ribas tarp kritikos, nuomonės ir įžeidimų. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorė Aušra Maslauskaitė pastebi: „Socialiniai tinklai sukūrė iliuziją, kad internete galima sakyti bet ką, nejaučiant atsakomybės už savo žodžius. Ši byla gali tapti svarbiu precedentu, nustatančiu aiškesnes ribas.”
Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes abu asmenys yra žinomi viešosios erdvės veikėjai, dažnai dalyvaujantys viešose diskusijose ir turintys savo sekėjų auditorijas. Teismo sprendimas gali turėti įtakos ne tik šios bylos baigčiai, bet ir platesniam diskursui apie žodžio laisvės ribas ir atsakomybę už viešus pasisakymus.
Virtuali arena: kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda atsakomybė?
Tapino ir Užkalnio byla iškelia fundamentalų klausimą šiuolaikinėje skaitmeninėje visuomenėje – kur brėžiama riba tarp teisės laisvai reikšti nuomonę ir atsakomybės už savo žodžius? Socialiniai tinklai tapo naująja viešąja erdve, kur nuomonių susidūrimai dažnai peržengia civilizuoto dialogo ribas. Šis teismo procesas gali tapti reikšmingu orientyru ne tik teisininkams, bet ir eiliniams interneto vartotojams.
Stebint šią bylą, verta prisiminti, kad demokratinėje visuomenėje žodžio laisvė yra ne tik teisė, bet ir privilegija, reikalaujanti atsakomybės. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, ši istorija jau tapo savotišku veidrodžiu, atspindinčiu mūsų visuomenės brandą ir gebėjimą diskutuoti nenukrypstant į asmenines atakas. Galbūt svarbiausia šios bylos pamoka – priminti, kad už ekrano sėdi realūs žmonės, o žodžiai, net ir virtualūs, turi realią galią žeisti.