Lietuvos teismas nagrinėjo bylą, kurioje Seimo narys Petras Gražulis buvo kaltinamas neapykantos kurstymu prieš LGBTQ+ bendruomenę. Gražulis viešai pasisakė apie LGBTQ+ asmenis, o jo pasisakymai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje. Tačiau teisme jo advokatas argumentavo, kad šie pasisakymai negali būti laikomi nusikaltimu, nes jie esą buvo išsakyti kaip nuomonė, o ne kaip neapykantos kurstymas.
Advokatas pabrėžė, kad Gražulio pasisakymai buvo išsakyti politinio diskurso kontekste ir turėtų būti vertinami kaip nuomonės išraiška, kuri yra saugoma žodžio laisvės principo. Jis taip pat teigė, kad Gražulis turėjo teisę išreikšti savo požiūrį, net jei jis ir yra prieštaringas ar nepopuliarus.
Teismas turėjo įvertinti, ar Gražulio pasisakymai peržengė žodžio laisvės ribas ir tapo neapykantos kurstymu. Ši byla yra svarbi precedentas, nes ji gali turėti įtakos tam, kaip ateityje bus vertinami panašūs atvejai, susiję su žodžio laisve ir neapykantos kalba Lietuvoje.
Visuomenėje nuomonės dėl šios bylos buvo įvairios. Vieni palaikė Gražulio teisę išsakyti savo nuomonę, kiti teigė, kad tokie pasisakymai skatina diskriminaciją ir neapykantą prieš LGBTQ+ bendruomenę. Ši byla atkreipė dėmesį į tai, kaip svarbu rasti pusiausvyrą tarp žodžio laisvės ir apsaugos nuo neapykantos kalbos.