Teismas priteisė 741 eurą iš Celofano už prokuroro telefono sugadinimą
Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo priteisė 741 eurą iš Kęstučio Andriukaičio, geriau žinomo kaip Celofanas, dėl prokuroro telefono sugadinimo. Incidentas įvyko 2021 metais, kai Andriukaitis dalyvavo proteste prie Seimo. Prokuroras teigė, kad Andriukaitis tyčia išmetė jo telefoną ant žemės, dėl ko šis buvo sugadintas. Teismas pripažino, kad Andriukaitis yra atsakingas už padarytą žalą ir įpareigojo jį atlyginti nuostolius.
Pats Andriukaitis teigė, kad tai buvo netyčinis veiksmas ir kad jis nesiekė sugadinti telefono. Nepaisant to, teismas nusprendė, kad jo veiksmai buvo neatsargūs ir sukėlė materialinę žalą. Šis sprendimas dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Incidento aplinkybės
Incidentas įvyko 2021 m. rugpjūčio 10 d. vykusio protesto metu prie Lietuvos Respublikos Seimo, kai buvo protestuojama prieš COVID-19 valdymo priemones. Protestas, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, vėliau peraugo į susirėmimus su policija.
Kaip paaiškėjo teismo proceso metu, prokuroras, kuris tuo metu nebuvo tarnyboje, filmavo protestuotojus savo asmeniniu telefonu. K. Andriukaitis, pastebėjęs, kad yra filmuojamas, priėjo prie prokuroro ir paprašė nustoti filmuoti. Po žodinio konflikto įvyko incidentas, dėl kurio telefono ekranas buvo sudaužytas.
Prokuroras iš karto po įvykio kreipėsi į pareigūnus, kurie užfiksavo pažeidimą. Vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir turto sugadinimo.
Teismo argumentai
Teismas, išnagrinėjęs visus pateiktus įrodymus, įskaitant liudininkų parodymus ir vaizdo medžiagą, nustatė, kad nors K. Andriukaitis galbūt ir nesiekė tyčia sugadinti telefono, jo veiksmai buvo pakankamai neatsargūs, kad sukeltų žalą.
Teisėjas pažymėjo, kad „asmuo, dalyvaudamas viešame renginyje, privalo elgtis atsakingai ir gerbti kitų asmenų teises bei turtą„. Teismo nuomone, Andriukaičio veiksmai peržengė teisėto protesto ribas.
Priteista 741 eurų suma apima ne tik telefono remonto išlaidas (589 eurai), bet ir papildomas išlaidas, susijusias su duomenų atstatymu bei moraliniu nuostoliu.
K. Andriukaičio reakcija
Po teismo sprendimo K. Andriukaitis savo socialiniuose tinkluose pareiškė, kad ketina skųsti teismo sprendimą. Jis teigia, kad „teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir ignoravo faktą, kad prokuroras provokavo protestuotojus„.
K. Andriukaitis, kuris yra žinomas kaip aktyvus pilietinių protestų dalyvis, ne kartą yra kritikavęs teisėsaugos institucijų veiksmus. Jis taip pat yra teigęs, kad prieš jį vykdomas „politinis persekiojimas”.
Andriukaičio advokatas Vytautas Mizaras komentavo, kad „šis sprendimas kelia rimtų abejonių dėl proporcingumo principo taikymo ir gali turėti neigiamų pasekmių piliečių teisei į taikų protestą„.
Teisė filmuoti viešose vietose
Šis atvejis atkreipė dėmesį į klausimą apie teisę filmuoti viešose vietose. Pagal Lietuvos įstatymus, filmavimas viešose vietose iš esmės yra leidžiamas, tačiau egzistuoja tam tikri apribojimai, ypač kai tai susiję su asmens duomenų apsauga.
Teisininkas Ignas Vėgėlė komentare naujienų portalui paaiškino: „Nors filmuoti viešoje vietoje nėra draudžiama, tačiau asmens, kuris yra filmuojamas, sutikimas gali būti reikalingas, jei medžiaga bus naudojama ne asmeniniais tikslais. Vis dėlto, tai nesuteikia teisės naudoti fizinę jėgą prieš filmuojantį asmenį ar jo turtą„.
Protestų kultūra ir ribos
Šis teismo sprendimas išryškina įtampą tarp teisės į taikų protestą ir atsakomybės už savo veiksmus. Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo pilietinių protestų, ypač susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu, ir tai kelia klausimų apie protestų kultūrą bei ribas.
Pilietinių teisių gynėjai pabrėžia teisę į taikų protestą kaip esminę demokratijos vertybę, tačiau kartu pripažįsta, kad protestuotojai privalo laikytis įstatymų ir gerbti kitų asmenų teises.
Kai protestas virsta konfliktu
Celofano atvejis tapo savotišku simboliu, atspindinčiu sudėtingą santykį tarp piliečių ir valdžios institucijų įtemptu pandeminiu laikotarpiu. 741 euro suma gali atrodyti nedidelė, tačiau šis teismo sprendimas turi platesnę reikšmę – jis primena, kad net ir protesto metu kiekvienas išlieka atsakingas už savo veiksmus.
Tuo metu, kai visuomenė vis dar ieško balanso tarp saviraiškos laisvės ir atsakomybės, tarp teisės protestuoti ir pareigos gerbti kitų teises, šis atvejis tampa pamoka visiems – tiek protestuotojams, tiek pareigūnams. Kaip taikliai pastebėjo vienas pilietinių teisių aktyvistas: „Demokratija nėra tik teisių rinkinys – tai ir atsakomybės sistema, kurioje kiekvieno veiksmai turi pasekmes”.