Vilniaus teismas paliko galioti nuosprendį LGBT eitynių dalyviui
Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad LGBT eitynių dalyvis buvo teisingai nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Incidentas įvyko 2021 metais, kai eitynių metu dalyvis elgėsi agresyviai ir nesilaikė policijos nurodymų. Teismas pripažino, kad jo veiksmai kėlė grėsmę aplinkiniams ir trukdė viešajai tvarkai.
Nors kaltinamasis teigė, kad jo elgesys buvo išprovokuotas, teismas nusprendė, kad tai nėra pakankama priežastis pateisinti jo veiksmus. Šis sprendimas pabrėžia, kad viešosios tvarkos pažeidimai nebus toleruojami, nepaisant renginio pobūdžio ar dalyvių motyvų.
Incidento detalės
Kaip paaiškėjo iš teismo dokumentų, 2021 m. rugpjūčio mėnesį vykusių LGBT eitynių „Baltic Pride” metu 28 metų Vilniaus gyventojas konflikto su kontrprotestuotojais metu peržengė policijos nustatytas ribas ir pradėjo žodinį bei fizinį konfliktą. Pareigūnams bandant jį sutramdyti, vyras priešinosi sulaikymui, stumdė policijos pareigūnus ir vartojo necenzūrinius žodžius.
Pirmos instancijos teismas kaltinamajam skyrė 30 parų arešto bausmę, kuri buvo pakeista į 60 valandų viešųjų darbų. Nuteistasis apskundė šį sprendimą, teigdamas, kad jo veiksmai buvo atsakas į homofobines pastabas ir provokacijas iš priešingos pusės.
Teismo argumentacija
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai garantuoja susirinkimų laisvę, tačiau ji turi būti įgyvendinama laikantis viešosios tvarkos.
„Nors asmuo turi teisę reikšti savo įsitikinimus ir dalyvauti taikiuose susirinkimuose, tačiau tai nesuteikia teisės pažeisti kitų asmenų teises ar viešąją tvarką”, – rašoma teismo sprendime.
Teismas taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnai veikė pagal įstatymus, siekdami užtikrinti tvarką ir saugumą renginio metu, o kaltinamojo pasipriešinimas jų teisėtiems nurodymams negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis.
Precedentai ir kontekstas
Šis atvejis nėra pirmas kartas, kai teismai nagrinėja viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su LGBT renginiais Lietuvoje. 2019 metais vykusio „Baltic Pride” metu taip pat buvo užfiksuota keletas incidentų, o 2010 metais pirmosios eitynės Vilniuje buvo lydimos didelių protestų ir susirėmimų.
Žmogaus teisių stebėsenos instituto duomenimis, LGBT renginiai Lietuvoje vis dar dažnai tampa įtampos židiniu, nors pastaraisiais metais situacija gerėja. 2021 metų „Baltic Pride” eitynėse dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių, o incidentų, palyginti su ankstesniais metais, buvo gerokai mažiau.
Teisės ir atsakomybės pusiausvyra
Ši byla atkreipia dėmesį į subtilią pusiausvyrą tarp saviraiškos laisvės ir viešosios tvarkos užtikrinimo. Teismo sprendimas primena, kad demokratinėje visuomenėje kiekvienas turi teisę į savo nuomonę ir jos raišką, tačiau kartu privalo gerbti įstatymus ir kitų asmenų teises.
Pilietinių laisvių gynėjai pabrėžia, kad policija privalo vienodai ginti visų piliečių teises, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų. Tuo tarpu teisėsaugos atstovai akcentuoja, kad kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo renginio pobūdžio, privalo laikytis viešosios tvarkos taisyklių.
Šis teismo sprendimas dar kartą patvirtina principą, kad teisė į taikius susirinkimus nesuteikia imuniteto nuo atsakomybės už neteisėtus veiksmus, o provokacijos negali būti priežastis pažeisti įstatymus. Kartu tai signalas visiems visuomeninių renginių dalyviams – kad ir kokios svarbios būtų jūsų idėjos, jų gynimas neturėtų peržengti civilizuoto elgesio ribų.
Tarp laisvės ir ribų: pamokos ateičiai
Ši byla atskleidžia platesnį visuomenės brendimo paveikslą. Nors Lietuva per pastaruosius dešimtmečius padarė didelę pažangą užtikrinant žmogaus teises, vis dar mokomės kultūringai nesutikti ir gerbti skirtingas nuomones. Teismo sprendimas – ne tik juridinis precedentas, bet ir priminimas, kad tikra demokratija remiasi ne tik teisėmis, bet ir atsakomybe.
Kiekvienas viešas susirinkimas – tai savotiška visuomenės branda egzaminas, o šiuo atveju vienas iš dalyvių to egzamino neišlaikė. Tačiau svarbu pastebėti, kad iš tūkstančių eitynių dalyvių tik pavieniai asmenys pažeidė taisykles, o tai rodo, jog judame teisinga kryptimi. Galbūt ateis diena, kai skirtingų pažiūrų žmonės galės reikšti savo nuomonę be įtampos ir konfrontacijos, tačiau iki tol visiems teks mokytis gyventi pagal tas pačias taisykles – nesvarbu, kokiai mažumai ar daugumai priklausome.