Lietuvos teismas paliko galioti nuosprendį šnipinėjimu kaltinamam Danieliui
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nuosprendį Danieliui, kuris buvo nuteistas už šnipinėjimą Baltarusijai. Teismas atmetė apeliaciją ir patvirtino ankstesnį sprendimą, kuriuo Danielius buvo pripažintas kaltu dėl informacijos perdavimo Baltarusijos žvalgybai.
Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes tai yra vienas iš retų atvejų, kai Lietuvos pilietis buvo nuteistas už šnipinėjimą kaimyninei valstybei. Teismo sprendimas pabrėžia, kad tokie veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir yra griežtai baudžiami.
Bylos detalės
Pagal teismo dokumentus, Danielius (pavardė neskelbiama dėl tyrimo specifikos) perdavinėjo informaciją apie Lietuvos strateginius objektus ir karinius dalinius Baltarusijos KGB nuo 2018 iki 2021 metų. Jis buvo sulaikytas 2021 m. rugsėjį po ilgalaikės Valstybės saugumo departamento (VSD) operacijos.
Pirmosios instancijos teismas Danielių nuteisė 7 metams laisvės atėmimo, konfiskavo dalį jo turto ir skyrė 15 tūkst. eurų baudą. Nuteistasis savo kaltę neigė, teigdamas, kad kontaktai su Baltarusijos piliečiais buvo išimtinai verslo pobūdžio.
Ekspertų vertinimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad šis atvejis nėra unikalus, tačiau išsiskiria tuo, kad pavyko surinkti pakankamai įrodymų bylai.
„Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje veikia aktyviai jau daugelį metų. Tačiau įrodyti šnipinėjimo faktus yra sudėtinga, nes naudojamos sofistikuotos verbavimo ir informacijos perdavimo technikos,” – komentuoja ekspertas.
Nuo 2014 metų Lietuvoje buvo išaiškinta apie 15 šnipinėjimo atvejų, iš kurių dauguma susiję su Rusijos žvalgybos tarnybomis, o mažesnė dalis – su Baltarusijos KGB.
Tarptautinis kontekstas
Šis nuosprendis patvirtintas sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, kai Baltarusija tapo faktine Rusijos kariuomenės placdarmu karui prieš Ukrainą. Pastaraisiais metais Baltarusijos režimas sustiprino represijas prieš opoziciją ir padidino karinį bendradarbiavimą su Rusija.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas pabrėžė, kad „Baltarusijos režimas naudoja įvairias priemones, įskaitant žvalgybą, hibridines atakas ir nelegalios migracijos organizavimą, siekdamas destabilizuoti situaciją Lietuvoje ir kitose ES šalyse.”
Danieliaus advokatai pareiškė, kad sprendimas bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o nepasiekus teisingumo nacionaliniu lygmeniu – Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Nematomos grėsmės šešėlyje
Danieliaus byla atskleidžia tik ledkalnio viršūnę platesnėje užsienio žvalgybų veikloje Baltijos regione. Šnipinėjimo atvejai dažnai lieka nematomi visuomenei, tačiau jų poveikis nacionaliniam saugumui gali būti milžiniškas. Ekspertai pastebi, kad technologijų amžiuje šnipinėjimo metodai tampa vis sudėtingesni – nuo kibernetinių atakų iki socialinės inžinerijos.
Ši byla primena, kad saugumo tarnybų budrumas ir piliečių sąmoningumas išlieka esminiais veiksniais kovojant su užsienio žvalgybų keliamomis grėsmėmis. Danieliaus nuosprendžio palikimas galioti siunčia aiškų signalą – Lietuva ryžtingai gina savo nacionalinį saugumą ir neleis svetimoms valstybėms nebaudžiamai rinkti jautrios informacijos.