Vilniaus teismas pratęsė suėmimą įtariamajam sunkiu nusikaltimu
Vilniaus apygardos teismas nusprendė pratęsti suėmimą dar trims mėnesiams asmeniui, kuris įtariamas sunkiu nusikaltimu. Prokuratūra teigia, kad šis sprendimas yra būtinas siekiant užtikrinti tyrimo eigą ir išvengti galimo įtariamojo pabėgimo ar poveikio liudytojams. Teismo posėdyje buvo pateikti argumentai, kodėl suėmimas turėtų būti pratęstas, ir teismas pritarė prokuratūros prašymui. Įtariamojo advokatas teigė, kad suėmimas yra per griežta priemonė ir ketina skųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, o teismo sprendimas buvo atidžiai stebimas žiniasklaidos.
Bylos aplinkybės ir teismo argumentai
Kaip paaiškėjo iš teismo pranešimo, įtariamasis, kurio tapatybė dėl tyrimo interesų neatskleidžiama, yra siejamas su rezonansiniu apiplėšimu, įvykdytu Vilniaus centre praėjusių metų gruodžio mėnesį. Nukentėjo juvelyrikos parduotuvė, iš kurios buvo pagrobta vertybių už daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Teisėja Regina Valentukevičienė, paskelbdama sprendimą, pabrėžė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog įtariamasis gali bandyti slėptis nuo teisėsaugos. „Įtariamasis turi ryšių užsienyje, o tai didina pabėgimo riziką. Be to, yra pagrįstas įtarimas, kad būdamas laisvėje jis gali daryti poveikį liudytojams”, – teismo sprendime nurodė teisėja.
Gynybos pozicija
Įtariamojo advokatas Tomas Kiškis kategoriškai nesutinka su teismo sprendimu. „Mano klientas jau keturis mėnesius laikomas suėmime, nors nėra jokių tiesioginių įrodymų, siejančių jį su nusikaltimu. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą ir darbą Lietuvoje, todėl kalbos apie pabėgimą yra nepagrįstos”, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė T. Kiškis.
Gynėjas taip pat pabrėžė, kad jo klientas sutinka dėvėti elektroninę apykoję ir laikytis kitų kardomųjų priemonių, jei tik būtų paleistas į laisvę. Anot advokato, jie ruošiasi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
Teisės ekspertų komentarai
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros docentas dr. Justinas Pečkaitis, komentuodamas šį atvejį, pažymėjo, kad suėmimo pratęsimas tokio pobūdžio bylose nėra neįprastas.
„Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad suėmimas gali būti skiriamas ir pratęsiamas, kai yra pagrįstas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir egzistuoja bent vienas iš pagrindų: įtariamasis gali slėptis, trukdyti procesui arba daryti naujus nusikaltimus. Šioje byloje, matyt, teismas įžvelgė tokias rizikas”, – aiškino teisės ekspertas.
Statistika ir tendencijos
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2022 metais Lietuvos teismai patenkino apie 73% prokurorų prašymų pratęsti suėmimą. Tai rodo, kad teismai dažniau pritaria prokuratūros argumentams nei gynybos.
Žmogaus teisių stebėsenos institutas ne kartą yra išreiškęs susirūpinimą dėl ilgalaikio suėmimo taikymo Lietuvoje. Instituto teigimu, vidutinė suėmimo trukmė Lietuvoje siekia 6 mėnesius, kas yra ilgiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Kas toliau už grotų?
Įtariamajam pratęsus suėmimą dar trims mėnesiams, tyrimas tęsiasi, o prokuratūra tikisi per šį laikotarpį surinkti pakankamai įrodymų bylai perduoti teismui. Tuo metu gynybos komanda ruošiasi kovai aukštesnės instancijos teisme, tikėdamasi pakeisti kardomąją priemonę švelnesne.
Šis atvejis puikiai iliustruoja įtampą tarp dviejų fundamentalių teisinių principų: visuomenės saugumo užtikrinimo ir nekaltumo prezumpcijos. Nors įstatymai suteikia teisėsaugai galimybę taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kiekvienas toks sprendimas privalo būti pagrįstas ir proporcingas. Galiausiai, tik laikas parodys, ar teismo sprendimas pratęsti suėmimą buvo teisingas, ar tai buvo dar vienas atvejis, kai laisvės apribojimas buvo pritaikytas pernelyg lengva ranka.