Vilniaus teismas patvirtino draudimą gydytojui grįžti į darbą po slapto pacienčių filmavimo skandalo
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad gydytojas, kuris slapta filmavo savo pacientes, negalės grįžti į darbą. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai gydytojas apskundė anksčiau priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri taip pat draudė jam dirbti. Teismas atmetė gydytojo skundą ir paliko galioti draudimą, kuris buvo nustatytas dėl rimtų etikos pažeidimų ir pacientų privatumo pažeidimo.
Gydytojas buvo kaltinamas tuo, kad savo kabinete slapta filmavo pacientes, o šie veiksmai buvo atskleisti po to, kai viena iš pacienčių pastebėjo paslėptą kamerą. Šis incidentas sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir diskusijas apie pacientų teises bei gydytojų atsakomybę.
Teisinis procesas ir įrodymai
Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, gydytojas ginekologas, kurio tapatybė dėl vykstančio tyrimo viešai neskelbiama, savo kabinete buvo įrengęs mažiausiai dvi paslėptas kameras. Viena jų buvo sumontuota medicinos prietaise, kita – paslėpta tarp kabineto interjero detalių. Tyrimo duomenimis, neteisėtas filmavimas galėjo trukti daugiau nei dvejus metus, o nukentėjusiųjų skaičius gali siekti kelias dešimtis.
Prokuroras Tomas Krušna, vadovaujantis šiai bylai, patvirtino, kad gydytojo namuose atlikus kratą buvo rasta laikmenų su daugiau nei 300 valandų įrašų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dalis medžiagos buvo sistemingai archyvuojama ir saugoma.
Teismo sprendimas pabrėžia, kad gydytojo elgesys buvo nepriimtinas ir pažeidė pacientų pasitikėjimą, kuris yra esminis gydytojo ir paciento santykių elementas. Be to, teismas pažymėjo, kad tokie veiksmai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių pacientų psichinei sveikatai ir jų pasitikėjimui sveikatos priežiūros sistema.
Reakcijos ir pasekmės sveikatos sistemai
Lietuvos gydytojų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame griežtai pasmerkė tokį elgesį kaip „visiškai nesuderinamą su gydytojo profesine etika ir Hipokrato priesaika”. Sąjungos prezidentė dr. Liudmila Stankevičienė teigė, kad šis atvejis yra „juodas taškas visos medicinos bendruomenės istorijoje”.
„Šis atvejis ypač skaudus, nes ginekologijos srityje pacientės yra itin pažeidžiamos ir jautrios. Tokio pobūdžio pasitikėjimo pažeidimas gali turėti ilgalaikes pasekmes ne tik nukentėjusioms moterims, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai”, – komentavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Etikos komisijos narys prof. Andrius Macas.
Šis atvejis taip pat paskatino diskusijas apie būtinybę stiprinti kontrolės mechanizmus sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant užkirsti kelią panašiems incidentams ateityje. Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos atsakingos institucijos svarsto galimybes įvesti griežtesnes taisykles ir procedūras, kurios padėtų užtikrinti pacientų saugumą ir privatumą.
Teisinės pasekmės ir prevencija
Gydytojui gresia ne tik profesinės veiklos apribojimas, bet ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnį (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Už šį nusikaltimą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Sveikatos apsaugos ministerija jau inicijavo darbo grupę, kuri rengia naujas gaires medicinos įstaigoms dėl vaizdo stebėjimo sistemų naudojimo ir pacientų privatumo apsaugos. Ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė patvirtino, kad artimiausiu metu bus organizuojami privalomi mokymai medicinos įstaigų vadovams apie privatumo užtikrinimą.
Kai pasitikėjimas subyra: pamokos ateičiai
Šis skandalas išryškino ne tik teisines, bet ir gilias etines problemas. Paciento ir gydytojo santykis visada buvo grįstas ypatingu pasitikėjimu, kuris šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeistas. Nukentėjusių moterų advokatas Karolis Liutkevičius pabrėžė, kad daugelis jo klientių dabar vengia kreiptis į gydytojus, o tai kelia rimtą grėsmę jų sveikatai.
Prevencijos prasme, šis atvejis turėtų tapti lūžio tašku peržiūrint saugumo protokolus medicinos įstaigose. Pacientų teisių gynėjai siūlo įdiegti „keturių akių principą” jautriuose kabinetuose, kai procedūrose dalyvauja medicinos seselė ar kitas personalo narys.
Galiausiai, šis atvejis primena, kad net ir griežčiausios teisinės sankcijos negali visiškai atkurti to, kas buvo prarasta – pasitikėjimo. Todėl visa medicinos bendruomenė turi prisiimti kolektyvinę atsakomybę užtikrinti, kad tokie pažeidimai nepasikartotų, o pacientų orumas ir privatumas būtų saugomi kaip aukščiausia vertybė.