Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys buvo pripažintas kaltu dėl bandymo pasisavinti savivaldybės lėšas. Teismas nustatė, kad politikas fiktyviai nuomojosi patalpas, siekdamas gauti kompensaciją už tariamai patirtas išlaidas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik formaliai, o realiai patalpos nebuvo naudojamos. Tarybos narys teigė, kad patalpos buvo skirtos jo politinei veiklai, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Dėl šio nusikaltimo politikas buvo nubaustas pinigine bauda ir privalės grąžinti neteisėtai gautas lėšas. Šis atvejis atkreipė dėmesį į būtinybę griežčiau kontroliuoti savivaldybės lėšų naudojimą ir užtikrinti, kad jos būtų skiriamos tik teisėtiems tikslams.