Ukrainos pilietis pripažino kaltę dėl IKEA padegimo Vilniuje
Vilniaus apygardos teisme trečiadienį pradėta nagrinėti rezonansinė byla, kurioje terorizmu kaltinamas Ukrainos pilietis Pavlo K. pripažino savo kaltę dėl IKEA parduotuvės padegimo. Teismo posėdyje kaltinamasis pripažino, kad 2022 metų balandžio mėnesį jis tyčia sukėlė gaisrą prekybos centro patalpose, siekdamas sukelti baimę ir paniką.
Prokurorai teigia, kad šis veiksmas buvo kruopščiai suplanuotas ir turėjo aiškių teroristinių motyvų. Anot prokuratūros atstovų, kaltinamasis prieš įvykdydamas nusikaltimą įsigijo degių medžiagų ir specialiai pasirinko laiką, kai parduotuvėje buvo daug lankytojų.
„Kaltinamojo veiksmai galėjo sukelti rimtą pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Tik greita apsaugos darbuotojų reakcija padėjo išvengti didesnių pasekmių,” – teismo posėdyje teigė prokuroras Tomas Krušna.
Asmeninės problemos ar teroristiniai motyvai?
Kaltinamasis Pavlo K. teisme teigė, kad jo veiksmai buvo susiję su asmeninėmis problemomis ir jis nesiekė pakenkti žmonėms. 32 metų vyras aiškino, kad tuo metu išgyveno sunkų laikotarpį dėl karo Ukrainoje ir asmeninių problemų.
„Aš nenorėjau, kad kas nors nukentėtų. Mano tikslas buvo atkreipti dėmesį į savo situaciją,” – per vertėją kalbėjo kaltinamasis.
Tačiau tyrimo metu surinkti įrodymai, įskaitant kaltinamojo mobiliajame telefone rastas žinutes ir naršymo istoriją, rodo, kad jis domėjosi gaisrų sukėlimo būdais ir teroro aktais. Specialistai taip pat nustatė, kad gaisras buvo sukeltas mažiausiai trijose skirtingose parduotuvės vietose, kas patvirtina tyčinį ir organizuotą veiksmą.
Žala ir pasekmės
Per incidentą IKEA parduotuvėje buvo evakuota daugiau nei 500 žmonių. Laimei, rimtai nukentėjusių nebuvo – tik keturi asmenys patyrė lengvus apsinuodijimo dūmais simptomus. Materialinė žala prekybos centrui siekia beveik 200 tūkstančių eurų.
IKEA Lietuvos atstovė Eglė Čiužaitė teismo posėdyje patvirtino, kad bendrovė pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo.
„Šis įvykis sukėlė ne tik materialinę žalą, bet ir pakenkė mūsų klientų pasitikėjimui bei saugumo jausmui,” – teigė E. Čiužaitė.
Po incidento IKEA sustiprino saugumo priemones visose Baltijos šalių parduotuvėse, įskaitant papildomus apsaugos darbuotojus ir modernesnę gaisro aptikimo įrangą.
Terorizmo bylos Lietuvoje – retas reiškinys
Lietuvos teisėsaugos institucijos pabrėžia, kad terorizmo bylos šalyje yra itin retos. Paskutinis panašaus pobūdžio atvejis buvo nagrinėjamas 2018 metais, kai buvo teisiamas asmuo, grasinęs susprogdinti sprogmenį viešoje vietoje.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas Mindaugas Petrauskas pakomentavo, kad nors terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas, teisėsauga atidžiai stebi potencialias grėsmes.
„Kiekvienas toks atvejis yra kruopščiai ištiriamas, nepriklausomai nuo kaltinamojo pilietybės ar motyvų,” – pabrėžė M. Petrauskas.
Ugnis, kuri užgesinta, bet klausimų lieka
Teismas nagrinės bylos aplinkybes ir spręs dėl bausmės skyrimo. Pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, už teroro aktą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 20 metų, o ypatingais atvejais – ir iki gyvos galvos.
Šis atvejis ne tik atskleidžia saugumo spragas viešose erdvėse, bet ir kelia sudėtingus klausimus apie psichologinės pagalbos prieinamumą karo pabėgėliams. Nors Pavlo K. veiksmai negali būti pateisinami, jo istorija primena, kad karo traumos gali pasireikšti netikėtais ir pavojingais būdais. Visuomenė dabar laukia teisingumo, tačiau kartu būtina ieškoti platesnių sprendimų, kaip užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje.