Sakartvelo pilietis teisiamas dėl retų knygų vagystės iš Vilniaus universiteto bibliotekos
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje Sakartvelo pilietis kaltinamas dėl retų knygų vagystės iš Vilniaus universiteto bibliotekos. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir teigė, kad knygas pavogė dėl finansinių sunkumų. Jis teigė, kad knygas ketino parduoti, tačiau buvo sulaikytas dar prieš tai padarant.
Bylos duomenimis, kaltinamasis į Lietuvą atvyko kaip turistas ir apsilankė Vilniaus universiteto bibliotekoje, kurioje buvo saugomos retos ir vertingos knygos. Jis pasinaudojo proga ir pavogė kelias knygas, kurių vertė siekia kelis tūkstančius eurų. Knygos buvo aptiktos jo bagaže, kai jis bandė išvykti iš šalies.
Teismo posėdyje buvo pateikti įrodymai, įskaitant vaizdo įrašus iš bibliotekos stebėjimo kamerų, kurie užfiksavo kaltinamojo veiksmus. Taip pat buvo apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad matė kaltinamąjį bibliotekoje tuo metu, kai buvo įvykdyta vagystė.
Kaltinamasis teisme atsiprašė už savo veiksmus ir teigė, kad gailisi dėl padarytos žalos. Jis taip pat pažadėjo atlyginti nuostolius. Teismas sprendimą dėl bausmės priims artimiausiu metu. Prokurorai prašo skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau gynyba tikisi švelnesnės bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo prisipažinimą ir gailestį.
Pavogtos knygos – XVI-XVII a. bibliofilinės retenybės
Kaip paaiškėjo teismo proceso metu, tarp pavogtų leidinių buvo trys ypač vertingi XVI-XVII amžiaus spaudiniai, tarp jų – 1579 m. išleistas Petro Skargos veikalas „Apie Bažnyčios vienybę” ir 1631 m. Vilniuje spausdintas Mikalojaus Daukšos „Postilės” egzempliorius. Vilniaus universiteto bibliotekos direktorės Irenos Krivienės teigimu, šios knygos turi ne tik materialinę, bet ir neįkainojamą istorinę bei kultūrinę vertę.
„Šios knygos yra Lietuvos kultūros paveldo dalis, jų vertė negali būti matuojama vien pinigais. Kai kurie egzemplioriai yra unikalūs, išlikę vos keli vienetai visame pasaulyje,” – teisme liudijo I. Krivienė.
Tarptautinė retų knygų vagysčių problema
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų duomenimis, pastaraisiais metais Europoje fiksuojamas augantis retų knygų vagysčių skaičius. Nuo 2018 metų Europoje užregistruota daugiau nei 50 stambių vagysčių iš įvairių bibliotekų ir archyvų. Specialistai pastebi, kad nusikaltėliai dažnai veikia organizuotai ir turi ryšių su juodosios rinkos kolekcininkais.
Interpolo duomenimis, pavogti reti leidiniai dažniausiai keliauja į privačias kolekcijas Rusijoje, JAV ir Artimųjų Rytų šalyse. Ypač vertinami senieji religiniai tekstai, žemėlapiai ir pirmieji nacionalinių literatūrų kūriniai.
Apsaugos priemonės Vilniaus universiteto bibliotekoje
Po šio incidento Vilniaus universiteto biblioteka sustiprino saugumo priemones. Įdiegta papildoma elektroninė knygų žymėjimo sistema, padidintas apsaugos darbuotojų skaičius, o ypač vertingos knygos perkeltos į specialias saugyklas su ribotu priėjimu.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad kultūros paveldas būtų prieinamas tyrėjams ir visuomenei, tačiau kartu turime garantuoti jo saugumą ateities kartoms,” – komentavo VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja.
Knygos grįžta namo: kultūros paveldo apsaugos pamokos
Laimei, visos pavogtos knygos buvo susigrąžintos nepažeistos. Šis atvejis atskleidžia ne tik kultūros paveldo apsaugos spragas, bet ir primena apie būtinybę nuolat tobulinti saugumo sistemas. Kultūros ministerijos atstovai jau paskelbė apie planus skirti papildomą finansavimą bibliotekų ir muziejų apsaugos sistemoms atnaujinti.
Nors kaltinamasis gali sulaukti iki 5 metų laisvės atėmimo bausmės, šis atvejis kelia platesnį klausimą apie kultūros vertybių apsaugą globaliame pasaulyje. Kaip pastebėjo vienas iš teismo ekspertų: „Knygos, išgyvenusios karus, gaisrus ir revoliucijas, šiandien susiduria su naujais iššūkiais. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad šie istorijos liudininkai išliktų ir ateinančioms kartoms.”