Vilniuje surengtas Tibeto rėmėjų piketas prie Kinijos ambasados
Vilniuje, prie Kinijos ambasados, įvyko Tibeto rėmėjų piketas, kuriame dalyvavo apie 20 žmonių. Protestuotojai susirinko išreikšti solidarumą su Tibeto žmonėmis ir atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus šiame regione. Jie laikė plakatus su užrašais, raginančiais Kiniją gerbti Tibeto kultūrą ir religiją, taip pat reikalavo laisvės Tibeto kaliniams.
Piketo dalyviai pabrėžė, kad Tibeto klausimas yra ne tik politinis, bet ir humanitarinis, todėl svarbu, kad tarptautinė bendruomenė atkreiptų dėmesį į šią problemą. Jie taip pat ragino Lietuvos valdžią aktyviau remti Tibeto laisvės siekius ir pasisakyti už žmogaus teises Kinijoje.
Protestas vyko taikiai, be incidentų, o dalyviai tikisi, kad jų balsas bus išgirstas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Šis piketas yra dalis platesnės kampanijos, siekiančios atkreipti dėmesį į Tibeto situaciją ir skatinti dialogą dėl taikaus konflikto sprendimo.
Istorinis kontekstas
Tibeto klausimas tarptautinėje arenoje išlieka opus jau daugiau nei 70 metų. 1950 metais Kinijos kariuomenė įžengė į Tibetą, o 1951 m. buvo pasirašytas vadinamasis „17 punktų susitarimas”, kuriuo Tibetas tapo Kinijos dalimi. Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama 1959 metais buvo priverstas bėgti į Indiją po nepavykusio sukilimo prieš Kinijos valdžią.
Lietuvoje parama Tibetui turi gilias tradicijas. Vilniaus miesto savivaldybė dar 2013 metais oficialiai įteikė Dalai Lamai Vilniaus garbės piliečio vardą, o tai sukėlė Kinijos diplomatų nepasitenkinimą. Pastaraisiais metais, ypač po Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje 2021 metais, Lietuvos ir Kinijos santykiai tapo itin įtempti.
Piketo organizatorių pozicija
Viena iš piketo organizatorių, Tibeto kultūros draugijos Lietuvoje narė Jurga Vidugirienė, pabrėžė, kad renginys buvo skirtas paminėti 1959 metų Tibeto sukilimo metines, kai tūkstančiai tibetiečių žuvo protestuodami prieš Kinijos okupaciją.
„Nors Tibeto klausimas dažnai nustumiamas į šalį tarptautinėje politikoje, negalime leisti, kad pasaulis pamirštų šią tautą ir jos kultūrą. Tibeto budistų vienuolynai ir šventyklos tebenaikinami, tibetiečių kalba išstumiama iš mokyklų, o žmogaus teisių aktyvistai persekiojami”, – sakė J. Vidugirienė.
Piketo metu buvo išskleista tradicinė Tibeto vėliava, kuri Kinijoje yra uždrausta, ir dalinti informaciniai lapeliai apie dabartinę situaciją Tibete. Protestuotojai taip pat skandavo „Laisvę Tibetui” ir „Žmogaus teisės Tibete”.
Tibeto balsas pasaulyje
Lietuvos protestas – tik vienas iš daugelio, vykstančių visame pasaulyje. Pastaruoju metu tarptautinė bendruomenė vis labiau atkreipia dėmesį į tibetiečių kultūros naikinimą ir asimiliacijos politiką. JT Žmogaus teisių taryba ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl tibetiečių religijos laisvės apribojimų ir priverstinio perkėlimo politikos.
Nepaisant Kinijos pozicijos, kad Tibeto klausimas yra jos vidaus reikalas, tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip „Human Rights Watch” ir „Amnesty International”, reguliariai dokumentuoja pažeidimus šiame regione.
Praėjusiais metais JAV Kongresas priėmė Tibeto politikos ir paramos įstatymą, kuriuo siekiama sustiprinti paramą Tibeto žmonėms ir jų kultūros išsaugojimui. Europos Parlamentas taip pat yra priėmęs keletą rezoliucijų, raginančių Kiniją gerbti tibetiečių teises.
Liepsna, kuri neužgęsta
Nors nedidelis Vilniaus piketas gali atrodyti kaip lašas jūroje globaliame kontekste, tačiau būtent tokie pilietinės visuomenės veiksmai palaiko Tibeto klausimą gyvą tarptautinėje darbotvarkėje. Tibeto laisvės judėjimas, nepaisant dešimtmečius trunkančios Kinijos priespaudos, išlieka vienu stipriausių taikaus pasipriešinimo pavyzdžių pasaulyje.
Kaip yra sakęs pats Dalai Lama: „Tol, kol bus žmonių, kurie rūpinasi kitų laisve, tol Tibeto kova nesibaigs.” Vilniuje vykęs piketas – dar vienas įrodymas, kad tibetiečių kultūra ir laisvės siekis turi rėmėjų visame pasaulyje, o mažos tautos likimas nelieka nepastebėtas net ir atokiausiuose planetos kampeliuose.
Tibeto klausimas išlieka gyvas ne tik dėl politinių aspektų, bet ir dėl unikalios tibetiečių kultūros, filosofijos ir dvasinių tradicijų, kurios praturtina visą žmoniją. Kol pasaulyje bus žmonių, keliančių Tibeto vėliavą, tol išliks viltis, kad šios tautos balsas bus išgirstas.