Situacija fronto linijoje kinta kasdien, o kartais ir kas valandą. Ukrainos kariai, kurie šiuo metu ginasi nuo Rusijos agresijos, susiduria su iššūkiais, apie kuriuos daugelis civilių gyventojų gali tik spėlioti. Kalbėdami su kareiviais, gaunančiais informaciją iš pirmųjų linijų, galime sudėlioti tikrąjį šios dienos fronto vaizdą.
Rytinė kryptis: intensyviausios kovos zonos
Donecko srityje padėtis išlieka ypač įtempta. Avdijivkos, Bachmuto ir Marjinkos kryptimis rusų pajėgos toliau bando prasiveržti, naudodamos masines pėstininkų atakas. Ukrainos kariai pasakoja, kad priešas nepaiso nuostolių – į atakas metami net nepakankamai apmokyti mobilizuotieji, dažnai be tinkamos ekipuotės.
Vienas iš karių, kuris nori likti anonimiškas, pasakoja: „Matome, kaip jie ateina bangomis. Pirmoji banga – tai dažniausiai prasčiausiai apginkluoti, jie tarsi turi išnaudoti mūsų šaudmenis. Paskui ateina geriau pasiruošusios grupės.” Tokia taktika primena sovietmečio metodus, kai žmonių gyvybės vertė buvo antraeilis dalykas.
Chasiv Jaro rajone padėtis taip pat sudėtinga. Rusijos pajėgos bando apsiupti miestą iš kelių pusių, tačiau Ukrainos gynėjai laikosi. Čia ypač svarbus vaidmuo tenka artilerijai ir dronams, kurie leidžia laiku pastebėti priešo judėjimą ir reaguoti.
Dronų karas: naujoji fronto realybė
Jei kas nors klausia, kas labiausiai pakeitė šio karo veidą per pastaruosius metus, atsakymas vienareikšmis – bepiločiai orlaiviai. Šiandien fronte be drono neįsivaizduojamas nei žvalgybos, nei puolimo, nei gynybos veiksmai.
Ukrainos kariai pasakoja, kad danguje nuolat skraido dronai – tiek savi, tiek priešo. „Kai išeini iš tranšėjos, pirmas dalykas – pažiūri į dangų. Išgirsti ūžesį – reikia greitai slapstytis. Kartais sekundės lemia, ar išliksi gyvas”, – dalijasi patirtimi vienas iš FPV dronų operatorių.
Rusija masiškai naudoja iraniškus „Shahed” dronus, taip pat savo gamybos bepiločius. Tačiau Ukraina taip pat nesnaudžia – vietinė dronų gamyba auga kasdien, o savanoriai iš viso pasaulio siunčia įrangą. Dabar fronte matomi ir naujos kartos dronai su dirbtinio intelekto elementais, kurie gali savarankiškai sekti taikinį.
Šiaurės rytai: Charkivo kryptis
Charkivo srityje padėtis šiek tiek stabilesnė, nors ir čia nuolat vyksta apšaudymai. Rusijos pajėgos bando išlaikyti pozicijas Kupianske ir Lymano kryptimis, tačiau didelių proveržių nefiksuojama.
Ukrainos kariai šiame sektoriuje daugiau dėmesio skiria pozicijų įtvirtinimui ir žvalgybai. „Mes žinome, kad rusai kaupia pajėgas, todėl ruošiamės. Kasame naujas tranšėjas, stipriname įtvirtinimus, diegiame minas”, – pasakoja vienas iš padalinio vadų.
Ypač svarbus šiame regione yra artilerijos darbas. Ukrainos HIMARS sistemos ir kita tolimojo nuotolio ginkluotė leidžia smogti priešo tiekimo linijoms ir susitelkimo vietoms, nerizikuojant savo karių gyvybėmis tiesioginiuose susidūrimuose.
Pietinė kryptis: lėtas, bet užtikrintas judėjimas
Zaporižės srityje Ukrainos pajėgos toliau spaudžia priešą ties Robotyne ir Verbove. Nors vasaros kontrpuolimas nedavė tokių greitų rezultatų, kokių tikėtasi, pozicijų karas čia tęsiasi su kintamu pasisekimu.
Kariai pasakoja, kad šiame sektoriuje didžiausia problema – minų laukai. Rusija turėjo daug laiko pasiruošti gynybai ir įrengė daugiasluoksnes įtvirtinimų sistemas. „Kiekvienas metras čia kainuoja. Bet mes judame į priekį, nors ir lėtai”, – sako vienas iš bataliono vadų.
Pietinėje kryptyje taip pat aktyviai naudojami jūriniai dronai, kurie atakuoja Rusijos laivus Juodojoje jūroje. Nors tai tiesiogiai nesusiję su sausumos fronto linija, tokie smūgiai labai apsunkina priešo logistiką ir moralę.
Kasdienybė tranšėjose: ne tik kovos
Daugelis civilių įsivaizduoja frontą kaip nuolatines kovas ir šaudymus. Realybė šiek tiek kitokia. Didelę laiko dalį kariai praleidžia laukdami – budėdami pozicijose, stebėdami priešą, ruošdami maistą, tvarkydami ginklus.
„Kartais kelias dienas būna ramu, tik retkarčiais artilerijos ugnis. Paskui staiga prasideda intensyvūs susirėmimai, kurie trunka valandas ar net dienas”, – pasakoja kareivis, tarnaujantis Donecko srityje.
Didžiulė problema fronte – oro sąlygos. Dabar, žiemos metu, šaltis ir drėgmė tampa ne mažesniais priešais nei rusų kariai. Tranšėjos užsitvindo vandeniu, įranga šąla, o sušilti galimybių nedaug. Savanoriai ir pagalbos organizacijos nuolat siunčia šiltus drabužius, generatorius, šildytuvus.
Technologijų ir taktikos evoliucija
Šis karas tampa savotišku poligonu naujoms technologijoms ir taktikoms. Ukrainos kariai greitai mokosi ir prisitaiko. Jei 2022 metų pradžioje daugelis net nebuvo matę FPV drono, dabar beveik kiekviename padalinyje yra savo operatoriai.
Aktyviai naudojamos ir komunikacijos technologijos. Starlink internetas leidžia palaikyti ryšį net pačiose atokiausiose vietose. Tai svarbu ne tik koordinuojant veiksmus, bet ir palaikant karių moralę – jie gali bendrauti su šeimomis, matyti, už ką kovoja.
Tačiau technologijos kelia ir naujų iššūkių. Elektroninė kova tampa vis svarbesne – abi pusės bando trukdyti viena kitos ryšiui, dronams, GPS signalams. „Kartais viskas veikia puikiai, o kartais staiga nutrūksta visi ryšiai. Tada tenka veikti pagal senus planus ir pasitikėti bendražygiais”, – pasakoja ryšių specialistas.
Moralė ir motyvacija: kas laiko fronte
Kalbant su Ukrainos kariais, akivaizdus skirtumas tarp jų ir priešo motyvacijos. Ukrainiečiai kovoja už savo žemę, šeimas, namus. Tai duoda jėgų net sunkiausiomis akimirkomis.
„Kai pavargstu, kai atrodo, kad nebegaliu, prisimenu savo vaikus namie. Prisimenu, ką rusai padarė Bučoje, Mariupolyje, Irpenyje. Ir suprantu, kad kitos išeities nėra – arba mes juos sustabdysime čia, arba jie ateis į mūsų miestus”, – dalijasi mintimis kareivis iš Chersono srities.
Ukrainos visuomenės parama taip pat labai svarbi. Kariai mato, kad šalis juos palaiko, savanoriai dirba be poilsio, žmonės aukoja pinigus įrangai. Tai stiprina jų pasiryžimą.
Ką rodo šios dienos fronto vaizdas
Apibendrinant tai, ką šią minutę mato Ukrainos kariai fronte, galima pasakyti: situacija sudėtinga, bet ne beviltiška. Rusija vis dar turi pranašumą žmonių skaičiumi ir kai kuriomis ginkluotės rūšimis, tačiau Ukraina kompensuoja tai geresne motyvacija, lankstesne taktika ir augančia technologine galia.
Fronto linija dabar primena Pirmojo pasaulinio karo pozicijų karą – su ta išlyga, kad šiuolaikinės technologijos, ypač dronai, kardinaliai keičia žaidimo taisykles. Greiti proveržiai tapo retesni, bet tai nereiškia, kad karas įstrigęs vietoje. Kiekviena atgauta pozicija, kiekvienas sunaikintas priešo tiekimo mazgas artina pergalę.
Ukrainos kariai fronte mato ne tik priešo atakas ir nuostolius. Jie mato ir paramą iš viso pasaulio, naują ginkluotę, kuri atvežama, naujus savanorius, kurie ateina keisti pavargusiuosius. Jie mato šalį, kuri nepasiduoda, ir tai duoda jiems jėgų kovoti toliau. Kiekviena diena fronte – tai ne tik išbandymas, bet ir įrodymas, kad laisvė ir nepriklausomybė vertos bet kokių aukų.