Vilniuje nuskambėjo LGBTQ+ eitynės už lygybę
Praėjusį šeštadienį Vilniuje įvyko jau septintosios LGBTQ+ eitynės už lygybę, kurios pritraukė daugybę dalyvių ir žiūrovų. Renginys prasidėjo ryte, kai dalyviai susirinko miesto centre, nešini vaivorykštės vėliavomis ir plakatais, skelbiančiais lygybės ir tolerancijos žinutes. Eitynės vyko taikiai, lydimos muzikos ir šokių, o dalyviai demonstravo solidarumą su LGBTQ+ bendruomene.
Šiemet renginyje dalyvavo rekordinis skaičius žmonių – organizatorių duomenimis, gatvėse žygiavo daugiau nei 5000 dalyvių, tarp kurių buvo pastebėta ir nemažai užsienio svečių bei diplomatinio korpuso atstovų. Eisena prasidėjo Bernardinų sode ir tęsėsi Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės, kur vyko koncertas ir visuomeninė diskusija.
Kova už teises tęsiasi
Renginio organizatoriai pabrėžė, kad šios eitynės yra svarbios ne tik kaip šventė, bet ir kaip priminimas apie būtinybę kovoti už lygias teises visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuvoje padaryta pažanga LGBTQ+ teisių srityje, vis dar yra daug iššūkių, kuriuos reikia įveikti.
„Šiandien švenčiame, bet kartu ir primename, kad Lietuvoje vis dar nėra įteisinta nei tos pačios lyties asmenų partnerystė, nei santuoka. Mūsų bendruomenės nariai kasdien susiduria su diskriminacija darbe, gatvėje ir net sveikatos priežiūros įstaigose,” – sakė viena iš organizatorių, Viktorija Kolbešnikova.
Pažymėtina, kad 2023 m. pabaigoje Seime buvo svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris būtų suteikęs tam tikras teises tos pačios lyties poroms, tačiau jis nebuvo priimtas, pritrūkus vos kelių balsų.
Solidarumas ir palaikymas
Eitynėse dalyvavo ne tik LGBTQ+ bendruomenės nariai, bet ir jų draugai, šeimos nariai bei sąjungininkai, kurie išreiškė savo paramą ir solidarumą. Renginio metu buvo sakomos kalbos, kuriose pabrėžta lygybės svarba ir raginama toliau siekti pokyčių visuomenėje.
Tarp kalbėtojų buvo ir Europos Parlamento narė Sophie in ‘t Veld, kuri pabrėžė, kad „kova už LGBTQ+ teises yra kova už visų žmonių teises ir orumą”. Renginyje taip pat dalyvavo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, kuris, nors ir nesutinka su visais bendruomenės reikalavimais, pabrėžė, kad „Vilnius yra atviras ir tolerantiškas miestas visiems”.
Eitynėse buvo matyti įvairių organizacijų atstovai – nuo žmogaus teisių gynėjų iki verslo įmonių darbuotojų, kurie atstovavo savo darbdavius, demonstruojančius įvairovės ir įtraukties vertybes.
Saugumas ir tvarka
Policija užtikrino renginio saugumą, o eitynės praėjo be didesnių incidentų. Dalyviai džiaugėsi galimybe laisvai išreikšti savo tapatybę ir dalyvauti renginyje, kuris skatina supratimą ir toleranciją.
Nors buvo pastebėta nedidelė kontrdemonstrantų grupė, susirinkusi netoli maršruto, policija operatyviai užtikrino, kad grupės būtų atskirtos ir neįvyktų konfrontacija. Palyginti su ankstesniais metais, kai eitynės sulaukdavo garsių protestų, šiemet atmosfera buvo žymiai ramesnė.
Vilniaus policijos atstovas Paulius Radvilavičius patvirtino, kad „renginys praėjo sklandžiai, buvo sulaikyti tik du asmenys dėl viešosios tvarkos pažeidimų”.
Vaivorykštės atspindžiai miesto kasdienybėje
Šios eitynės tapo svarbiu įvykiu Vilniaus gyvenime, atkreipiančiu dėmesį į LGBTQ+ bendruomenės teises ir problemas. Kasmet augantis dalyvių skaičius rodo, kad visuomenė tampa atviresnė įvairovei, nors apklausos rodo, kad visuomenės nuomonė šiuo klausimu išlieka gana poliarizuota.
Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad jaunesnės kartos lietuviai yra žymiai tolerantiškesni LGBTQ+ asmenų atžvilgiu nei vyresnės kartos. Tai teikia vilties, kad ateityje Lietuva gali pasiekti didesnę pažangą žmogaus teisių srityje.
Kaip pažymėjo vienas iš dalyvių, 22 metų studentas Matas: „Prieš penkerius metus negalėjau įsivaizduoti, kad ateisiu į tokį renginį. Šiandien esu čia su savo tėvais ir draugais. Tai rodo, kad keičiamės – lėtai, bet keičiamės.”
Nors eitynės baigėsi, jų skleidžiama žinia apie lygybę, orumą ir žmogaus teises lieka gyventi miesto gatvėse ir žmonių širdyse, primindama, kad kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos, nepriklausomai nuo to, kas jis yra.