Skurdo mažinimo iniciatyvos Lietuvoje: politikų ir NVO dialogas
Lietuvoje vyksta diskusijos dėl skurdo mažinimo, kuriose dalyvauja įvairios nevyriausybinės organizacijos ir politikai. Vienas iš tokių susitikimų įvyko tarp Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo Gintauto Palucko ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Šio susitikimo metu buvo aptartos įvairios priemonės, kurios galėtų padėti sumažinti skurdą šalyje.
Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad skurdo mažinimas yra kompleksinis uždavinys, reikalaujantis tiek ekonominių, tiek socialinių sprendimų. Nevyriausybinės organizacijos akcentavo būtinybę didinti socialinę paramą ir gerinti viešųjų paslaugų prieinamumą. Taip pat buvo kalbama apie būtinybę didinti minimalią algą ir užtikrinti, kad socialinės išmokos atitiktų realius gyvenimo poreikius.
Gintautas Paluckas pabrėžė, kad socialdemokratai siekia įgyvendinti politiką, kuri būtų orientuota į socialinį teisingumą ir lygybę. Jis taip pat pažymėjo, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dažnai geriau supranta vietos bendruomenių poreikius ir gali pasiūlyti efektyvius sprendimus.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad būtina tęsti dialogą ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie padėtų sumažinti skurdą Lietuvoje. Jie taip pat pabrėžė, kad svarbu įtraukti visuomenę į šį procesą, siekiant užtikrinti, kad priimami sprendimai atitiktų žmonių lūkesčius ir poreikius.
Skurdo statistika ir iššūkiai
Pagal naujausius Eurostat duomenis, 2022 metais Lietuvoje skurdo rizikoje gyveno apie 20,6% gyventojų. Tai yra šiek tiek mažiau nei 2021 metais (21,7%), tačiau vis dar viršija ES vidurkį. Ypač pažeidžiamos grupės išlieka vienišos mamos su vaikais, pensininkai ir neįgalieji.
Kaip pabrėžė susitikime dalyvavęs Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovas, problema ypač aštrėja regionuose, kur darbo vietų trūkumas ir žemi atlyginimai verčia žmones rinktis tarp šildymo ir maisto:
„Kalbame ne tik apie pajamas, bet ir apie energetinį skurdą, kai žmonės negali sau leisti šildyti būsto, ir apie maisto nepriteklių. Statistika rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies.”
Konkrečios priemonės ir pasiūlymai
Susitikime buvo aptartos kelios konkrečios priemonės:
- Minimalios algos didinimas iki 60% vidutinio darbo užmokesčio, kas šiuo metu sudarytų apie 1050 eurų „į rankas”
- Mokesčių sistemos peržiūra, siekiant sumažinti naštą mažiausiai uždirbantiems
- Socialinio būsto programos plėtra, ypač jaunoms šeimoms ir vienišiems tėvams
- Universalios vaiko išmokos didinimas ir papildomos paramos skyrimas daugiavaikėms šeimoms
G. Paluckas taip pat pasiūlė idėją įvesti progresyvinį pajamų mokestį, kuris leistų surinkti daugiau lėšų iš didžiausias pajamas gaunančių asmenų ir nukreipti jas į socialinės apsaugos sistemą.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai atkreipė dėmesį į būtinybę spręsti ne tik pajamų, bet ir paslaugų prieinamumo klausimus – ypač sveikatos priežiūros, švietimo ir transporto srityse regionuose.
Kelias į priekį: bendradarbiavimas kaip raktas
Diskusijos dalyviai pripažino, kad skurdo mažinimas neįmanomas be plataus politinių jėgų, nevyriausybinio sektoriaus ir verslo bendradarbiavimo. Buvo pasiūlyta sukurti nuolatinę darbo grupę, kuri reguliariai peržiūrėtų skurdo rodiklius ir teiktų siūlymus Vyriausybei.
Svarbu paminėti, kad panašios iniciatyvos jau duoda rezultatų kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Airijoje, kur aktyviai bendradarbiaujant politikams ir NVO, pavyko reikšmingai sumažinti vaikų skurdą per pastaruosius penkerius metus.
Žvilgsnis į ateitį: nuo kalbų prie veiksmų
Skurdas nėra vien statistika ar politinių debatų tema – tai kasdienė realybė tūkstančiams Lietuvos šeimų. Nors diskusijos ir susitikimai yra svarbūs, tačiau be konkrečių veiksmų ir politinės valios, pokyčiai nevyks. Kaip taikliai pastebėjo vienas iš susitikimo dalyvių: „Skurdas nesitraukia nuo kalbų apie jį, bet nuo ryžtingų sprendimų ir adekvačių investicijų į žmones.”
Galbūt šis G. Palucko ir NVO atstovų susitikimas taps ne tik dar viena diskusija, bet ir postūmiu sisteminiams pokyčiams, kurių taip ilgai laukia labiausiai pažeidžiami mūsų visuomenės nariai. Tačiau tam reikia ne tik politinės valios, bet ir visuomenės palaikymo bei supratimo, kad skurdo mažinimas yra ne išlaidos, o investicija į šalies ateitį ir žmonių orumą.