Lietuvos ir Vokietijos lyderių susitikimas: naujas dvišalių santykių etapas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas surengė bendrą spaudos konferenciją, kurioje aptarė dvišalius santykius, saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Susitikimas įvyko Vilniuje, Prezidentūros rūmuose, ir žymi pirmąjį oficialų Merzo vizitą Lietuvoje po jo išrinkimo Vokietijos kancleriu.
Saugumo klausimai – prioritetas
Prezidentas Nausėda pabrėžė Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo svarbą, ypač saugumo srityje, atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius regione. „Vokietija yra viena svarbiausių mūsų partnerių gynybos srityje. Bundesvero vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje – tai ne tik praktinė pagalba, bet ir solidarumo simbolis”, – teigė G. Nausėda.
Kancleris Merzas patvirtino Vokietijos įsipareigojimą stiprinti NATO rytinį flangą ir užtikrinti regiono saugumą. Jis pažymėjo, kad Vokietija planuoja padidinti savo karių skaičių Lietuvoje iki brigados dydžio – tai reikštų maždaug 5000 karių nuolatinį buvimą Lietuvos teritorijoje. Šis sprendimas atspindi Vokietijos reakciją į Rusijos keliamą grėsmę po plataus masto invazijos į Ukrainą.
Ekonominis bendradarbiavimas ir inovacijos
Abu lyderiai taip pat aptarė ekonominio bendradarbiavimo galimybes, akcentuodami inovacijų ir technologijų sektorius. Vokietija išlieka viena didžiausių investuotojų Lietuvoje – šiuo metu šalyje veikia per 500 Vokietijos kapitalo įmonių, kurios sukuria daugiau nei 20 000 darbo vietų.
„Matome didelį potencialą plėsti bendradarbiavimą žaliųjų technologijų srityje. Lietuvos startuolių ekosistema ir Vokietijos pramonės patirtis gali sukurti sinergiją, naudingą abiem šalims”, – sakė F. Merzas.
Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva siekia pritraukti daugiau Vokietijos investicijų į aukštųjų technologijų sektorius, ypač puslaidininkių gamybą ir dirbtinio intelekto sprendimus.
Europos Sąjungos ateitis
Spaudos konferencijos metu buvo išreikštas abipusis siekis stiprinti Europos Sąjungos vienybę ir spręsti bendrus iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir energetinis saugumas. Merzas pabrėžė, kad Europos žaliasis kursas turi būti įgyvendinamas atsižvelgiant į ekonominį konkurencingumą.
„Turime užtikrinti, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos nesukeltų pernelyg didelės naštos mūsų pramonei ir piliečiams. Tai ypač svarbu dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis”, – teigė Vokietijos kancleris.
Prezidentas Nausėda pritarė šiai pozicijai ir pridūrė, kad Lietuva aktyviai dirba ties energetinio nepriklausomumo stiprinimu. Jis paminėjo sėkmingą Klaipėdos SGD terminalo veiklą ir planus plėsti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, ypač vėjo energijos srityje.
Tarp istorijos ir ateities: naujas Baltijos-Vokietijos partnerystės puslapis
Šis Lietuvos ir Vokietijos lyderių susitikimas vyksta ypatingame istoriniame kontekste. Praėjus daugiau nei 30 metų po Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo, santykiai su Vokietija pasiekė strateginės partnerystės lygį. Rusijos agresija Ukrainoje tik patvirtino, kad Baltijos šalių saugumo susirūpinimai buvo pagrįsti.
Nausėdos ir Merzo dialogas demonstruoja, kad Europa pagaliau pradeda vieningai vertinti grėsmes rytiniame flange. Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje – tai ne tik karinis, bet ir politinis žingsnis, rodantis, kad Berlynas rimtai vertina savo įsipareigojimus NATO. Kartu ekonominių ryšių stiprinimas kuria tvirtą pagrindą ilgalaikei partnerystei, kuri remiasi ne tik saugumo interesais, bet ir bendromis vertybėmis bei ekonomine nauda. Šis susitikimas – tai ne tik diplomatinis ritualas, bet ir konkretus žingsnis kuriant saugesnę ir klestinčią Europą, kurioje Baltijos šalys ir Vokietija vaidina esminį vaidmenį.