Lietuvoje vyksta kompleksinės hibridinių grėsmių pratybos
Lietuvoje vyksta pratybos, kurių metu imituojami kompleksiniai incidentai, sukelti hibridinių grėsmių. Šios pratybos yra skirtos patikrinti ir tobulinti šalies gebėjimą reaguoti į įvairias grėsmes, kurios gali kilti dėl hibridinio pobūdžio veiksmų. Hibridinės grėsmės apima įvairius veiksmus, kurie gali būti tiek karinio, tiek nekarinio pobūdžio, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją, ekonominį spaudimą ir kitus netradicinius metodus.
Pratybų metu dalyvauja įvairios institucijos, įskaitant kariuomenę, policiją, civilinės saugos tarnybas ir kitas svarbias organizacijas, kurios turi būti pasirengusios greitai ir efektyviai reaguoti į bet kokias grėsmes. Šios pratybos yra svarbi dalis nacionalinio saugumo strategijos, siekiant užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi apsiginti nuo bet kokių išorinių ir vidinių grėsmių.
Institucijų bendradarbiavimas ir realios situacijos
Pratybų metu imituojamos situacijos, kurios gali kilti realiame gyvenime, siekiant patikrinti, kaip gerai institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir kaip efektyviai jos gali koordinuoti savo veiksmus. Tai taip pat suteikia galimybę identifikuoti silpnąsias vietas ir jas pašalinti, siekiant užtikrinti, kad šalies saugumo sistema būtų kuo stipresnė.
Šių metų pratybose, pavadintose „Atsparumas 2023„, dalyvauja daugiau nei 20 valstybinių institucijų ir organizacijų, įskaitant Krašto apsaugos ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. Pratybose taip pat dalyvauja ir strateginės reikšmės objektų, tokių kaip elektros tinklų, dujų tiekimo sistemų ir transporto infrastruktūros, operatoriai.
Pasak Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, „Šios pratybos yra ypač svarbios šiuolaikiniame geopolitiniame kontekste, kai Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad hibridinės grėsmės gali būti naudojamos kaip preliudija į konvencinį karą”.
Naujos hibridinių grėsmių formos
Pastaraisiais metais hibridinių grėsmių spektras ženkliai išsiplėtė. Šių metų pratybose ypatingas dėmesys skiriamas tokioms naujoms grėsmėms kaip:
- Dirbtinio intelekto generuojama dezinformacija, įskaitant „deepfake” vaizdo ir garso įrašus
- Kritinės infrastruktūros sabotažas, ypač energetikos ir komunikacijų sektoriuose
- Masinis elektroninių ryšių trikdymas, įskaitant GPS signalų slopinimą
- Socialinių tinklų manipuliacija, siekiant sukelti visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovas pulkininkas Gintaras Koryzna pabrėžė: „Mūsų priešininkai nuolat tobulina savo taktikas. Tai, kas buvo nauja prieš penkerius metus, dabar jau yra standartinis jų arsenalo elementas. Turime būti pasiruošę ne tik šiandienos, bet ir rytojaus grėsmėms.”
NATO ir ES kontekstas
Lietuvos vykdomos pratybos yra glaudžiai susijusios su platesnėmis NATO ir ES pastangomis stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms. 2022 m. NATO viršūnių susitikime Madride buvo priimtas naujas Strateginis konceptas, kuriame hibridinės grėsmės įvardijamos kaip vienas pagrindinių iššūkių Aljanso saugumui.
Europos Sąjungos lygmeniu 2023 m. buvo priimta nauja Hibridinių grėsmių strategija, kuri numato glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. Lietuva, kaip ES išorės sienos valstybė, vaidina svarbų vaidmenį šioje strategijoje.
Šios pratybos yra dalis nuolatinio Lietuvos įsipareigojimo stiprinti savo saugumą ir pasirengimą reaguoti į įvairias grėsmes, kurios gali kilti tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tai taip pat siunčia aiškų signalą, kad šalis yra pasirengusi ginti savo suverenitetą ir užtikrinti savo piliečių saugumą bet kokiomis aplinkybėmis.
Atsparumo mozaika: daugiau nei pratybos
Hibridinių grėsmių pratybos Lietuvoje nėra vien tik institucijų pasirengimo testas – tai visos valstybės atsparumo mozaikos dalis. Pastarųjų metų įvykiai aiškiai parodė, kad šiuolaikiniai konfliktai vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir informacinėje erdvėje, ekonomikoje, energetikoje ir visuomenės sąmonėje. Lietuva, būdama geopolitiškai jautrioje vietoje, privalo išlaikyti budrumą ir nuolat tobulinti savo gynybos mechanizmus.
Kaip pastebėjo vienas pratybų organizatorių: „Hibridinės grėsmės yra kaip virusas – jos nuolat mutuoja ir prisitaiko prie mūsų apsaugos priemonių. Todėl turime ne tik reaguoti, bet ir numatyti, ne tik gintis, bet ir užbėgti už akių.” Šių pratybų patirtis neabejotinai prisidės prie Lietuvos, kaip vienos iš labiausiai hibridinėms grėsmėms pasirengusių NATO ir ES valstybių, reputacijos stiprinimo.
Galiausiai, šios pratybos primena, kad tikrasis valstybės atsparumas slypi ne tik institucijų veiksmų koordinavime, bet ir visuomenės sąmoningume bei pilietiškume. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad Lietuva išliktų saugi ir atspari bet kokioms grėsmėms – tiek matomomis, tiek nematomoms.