Kodėl visi staiga kalba apie Trečiąjį pasaulinį karą
Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau girdime politikus, analitikus ir paprastus žmones diskutuojančius apie galimą Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Tai nėra vien tik sensacingų antraščių medžioklė – realūs įvykiai verčia rimtai susimąstyti. Rusijos invazija į Ukrainą, didėjanti įtampa tarp Kinijos ir Taivano, nestabili situacija Artimuosiuose Rytuose – visa tai kuria tokį geopolitinį kokteilį, kurio pasaulis nematė nuo Šaltojo karo laikų.
Skirtumas nuo praeities tas, kad šiandien turime daug daugiau branduolinių valstybių, sudėtingesnius sąjungininkų tinklus ir technologijas, galinčias sukelti žalą tokiu mastu, kokio ankstesnės kartos net neįsivaizdavo. Kai JAV prezidentas Joe Bidenas viešai kalba apie branduolinio „Armagedono” riziką, o Rusijos vadovai nuolat primena apie savo branduolinį arsenalą, tai nebėra vien retorika.
Ukrainos karas kaip globalinio konflikto katalizatorius
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tapo svarbiausia grėsme tarptautinei tvarkai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tai ne tik regioninis konfliktas – čia susiduria skirtingos pasaulio vizijos. Vakarų šalys, teikiančios Ukrainai karinę ir finansinę paramą, faktiškai jau dalyvauja šiame kare, nors ir netiesiogiai. Rusija tai puikiai supranta ir reguliariai perspėja apie „raudonas linijas”.
Problema ta, kad šios raudonos linijos nuolat keičiasi. Iš pradžių Maskva grasino dėl šarvuočių tiekimo, paskui dėl tankų, vėliau dėl tolimojo nuotolio raketų. Kol kas Vakarai šias grėsmes ignoravo, bet kiekvienas naujas žingsnis didina eskalacijos riziką. Ypač pavojinga tampa situacija, kai Rusija pradeda jausti egzistencinę grėsmę – būtent tokiomis aplinkybėmis branduolinio ginklo panaudojimas tampa tikroviška galimybe.
Ukrainos konfliktas taip pat atskleidė, kaip greitai gali subyrėti tarptautinė tvarka. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, turinti užkirsti kelią tokiems karams, yra paralyžuota dėl Rusijos veto teisės. Tarptautinė teisė, kurią kūrėme dešimtmečius, atrodo bejėgė prieš žiaurią jėgos realybę.
Kinijos ir Taivano klausimas: sekantis domino kauliukas
Jei manote, kad Ukraina yra vienintelė problema, turiu blogų naujienų. Kinijos ir Taivano santykiai gali tapti dar pavojingesniu židiniu. Pekinas niekada neslėpė savo ketinimų „suvienyti” Taivaną su žemynine Kinija, jei reikės – ir jėga. Prezidentas Xi Jinpingas ne kartą pabrėžė, kad šis klausimas negali būti atidėliojamas amžinai.
Skirtumas nuo Ukrainos situacijos tas, kad čia tiesiogiai susidurtų dvi didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV ir Kinija. Amerika turi įsipareigojimus ginti Taivaną, nors ir išlieka tam tikras strateginis neaiškumas. Bet jei Kinija užpultų salą, Vašingtonas atsidurtų prieš baisų pasirinkimą: įsivelti į karą su branduoline galia ar prarasti patikimumą visų savo sąjungininkų akyse.
Ekonominės pasekmės būtų katastrofiškos. Taivanas gamina didžiąją dalį pasaulio pažangiausių mikroschemų – be jų sustotų automobilių gamyba, išmanieji telefonai, kompiuteriai. Globalinė ekonomika, dar tik atsigaunanti po pandemijos ir Ukrainos karo, paprasčiausiai neišgyventų tokio smūgio. O tai reiškia masinį nedarbą, badą, socialines neramumus visame pasaulyje.
Artimieji Rytai: senųjų konfliktų nauji pavojai
Tarsi to būtų maža, Artimųjų Rytų regionas vėl virte verda. Iranas artėja prie branduolinio ginklo sukūrimo, Izraelis ir palestiniečiai įklimpę begaliniame smurto rate, o įvairios regiono valstybės traukia į skirtingas puses. Iranas palaiko „pasipriešinimo ašį” – nuo Libano „Hezbollah” iki Jemeno husių, o kita pusė telkiasi aplink Izraelį ir Saudo Arabiją.
Pavojingiausia tai, kad šie konfliktai nebėra izoliuoti. Rusija ir Kinija aktyviai veikia regione, mėgindamos išstumti JAV įtaką. Iranas tiekia dronus Rusijai karui Ukrainoje. Izraelis nuolat smogė taikiniams Sirijoje, kur taip pat veikia Rusijos pajėgos. Vienas netikėtas incidentas, ir gali prasidėti grandinė reakcija, įtraukianti didžiąsias valstybes.
Branduolinis Iranas būtų žaidimą keičiantis veiksnys. Saudo Arabija jau užsiminė, kad tokiu atveju ir ji sieksianti branduolinio ginklo. Egiptas galbūt pasektų pavyzdžiu. Regione, kupiname religinių ir etninių priešpriešų, branduolinių valstybių dauginimas – tai receptas katastrofai.
Branduolinis šešėlis: kas nutiktų, jei…
Kalbėdami apie Trečiąjį pasaulinį karą, negalime ignoruoti branduolinio ginklo faktoriaus. Šiandien pasaulyje yra apie 13 000 branduolinių galvučių, dauguma jų daug galingesnės už bombas, numestas ant Hirošimos ir Nagasakio. Net ribotas branduolinis karas tarp dviejų valstybių sukeltų globalinę klimato katastrofą – „branduolinę žiemą”, kai dūmai ir pelenai uždengtų saulę, sunaikintų derlių ir pasmerktu milijardus žmonių badui.
Rusijos branduolinis arsenalas yra didžiausias pasaulyje. Maskva turi taktinį branduolinį ginklą – mažesnės galios bombas, skirtas naudoti mūšio lauke. Kai kurie analitikai baiminasi, kad Kremlius gali būti gundomas panaudoti tokį ginklą Ukrainoje, jei karas toliau seks blogai. Tai būtų pirmasis branduolinio ginklo panaudojimas nuo 1945 metų – ir niekas nežino, kaip pasaulis reaguotų.
Problema ta, kad branduolinio karo logika yra iracionaliai racionali. Jei viena pusė mano, kad priešas ketina smogti pirmasis, ji turi paskatą pulti pati pirmoji. Tai vadinama „pirmojo smūgio nestabilumu” – ir būtent dėl to Šaltojo karo metu pasaulis keletą kartų buvo per plauką nuo sunaikinimo. Šiandien, kai sprendimus reikia priimti per minutes, o kibernetinės atakos gali suklaidinti perspėjimo sistemas, pavojus tik išaugo.
Ar pasaulis pasirengęs naujam globaliam konfliktui
Trumpas atsakymas: ne, visiškai nepasirengęs. Vakarų kariuomenės po Šaltojo karo pabaigos buvo optimizuotos kovojimui su teroristais ir sukilėliais, ne dideliems valstybiniams karams. Ukrainos konfliktas parodė, kaip greitai išsenka šaudmenų atsargos, kai prasideda intensyvūs mūšiai. JAV ir Europos gynybos pramonė tiesiog negali gaminti ginklų tokiu tempu, kokio reikėtų ilgam karui su Rusija ar Kinija.
Visuomenė taip pat nepasirengusi. Daugelis žmonių išaugo laikais, kai karas atrodė kažkas tolimo, vykstančio kažkur kitur. Civilinės gynybos sistemos, slėptuvės, atsargų kaupimas – visa tai atrodo kaip reliktas iš praeities. Bet Ukrainos pavyzdys rodo, kaip greitai normalus gyvenimas gali virsti kova už išlikimą.
Ekonomiškai pasaulis tapo toks tarpusavyje susijęs, kad didelis karas sugriovintų viską. Tiekimo grandinės, priklausomos nuo daugybės šalių, nutrūktų. Energijos kainos šoktų į kosmosą. Finansų sistemos gali žlugti. Ir tai dar nekalant apie milijonus pabėgėlių, kurie bandytų pabėgti iš karo zonų.
Ar įmanoma išvengti katastrofos
Nepaisant niūrios situacijos, karas nėra neišvengiamas. Istorija rodo, kad net pačiais įtemptais laikais išmintingi lyderiai gali rasti būdų išvengti katastrofos. Karibų krizės metu 1962-aisiais prezidentas Kennedy ir Chruščiovas sugebėjo atsitraukti nuo bedugnės krašto. Klausimas, ar šiandieniniai lyderiai turi tokią išmintį ir drąsą.
Diplomatija turi likti prioritetu, net kai atrodo beviltiška. Dialogo kanalai tarp Rusijos ir Vakarų, tarp Kinijos ir JAV turi būti palaikomi bet kokia kaina. Nesusikalbėjimas, nesupratimas, neteisingos interpretacijos – būtent tai veda prie karų, kurių niekas iš tikrųjų nenori.
Tarptautinės institucijos, nors ir silpnos, vis tiek atlieka svarbų vaidmenį. Jungtinės Tautos, ESBO, įvairios regioninės organizacijos gali būti forumai deryboms, net jei jos negali sustabdyti karų jėga. Branduolinio ginklo kontrolės sutartys, nors ir trapios, vis dar suteikia tam tikrą stabilumą.
Paprastiems žmonėms svarbu būti informuotiems, bet ne paniką keliantiems. Supraskit geopolitinius procesus, bet nesileiskit įtraukiami į karo kurstymą. Reikalaukit iš savo vyriausybių atsakingos užsienio politikos, ne avantiūristinių žygių. Palaikykite dialogą, ne konfrontaciją.
Ką daryti, kai pasaulis ant svarstyklių
Gyvendami šiais neramiais laikais, turime rasti pusiausvyrą tarp budrumu ir paranojos. Taip, grėsmės realios, bet tai nereiškia, kad turime gyventi nuolatinėje baimėje. Štai keletas praktinių dalykų, kuriuos galime padaryti:
Pirma, būkite pasirengę. Turėkite namuose maisto ir vandens atsargas bent savaitei. Žinokite, kur yra artimiausia slėptuvė. Susipažinkite su civilinės gynybos rekomendacijomis. Tai nėra paranoja – tai elementarus atsargumas, ypač gyvenantiems netoli Rusijos sienos.
Antra, diversifikuokite savo turtą ir pajamų šaltinius. Globali krizė gali paveikti bet kurią ekonomikos sritį. Turėkite tam tikrą finansinį buferį, jei įmanoma – ne tik banke, bet ir grynaisiais. Investuokite į įgūdžius, kurie bus naudingi bet kokiomis aplinkybėmis.
Trečia, stiprinkite bendruomenės ryšius. Krizės metu žmonės išgyvena padėdami vieni kitiems. Pažinkite kaimynus, dalyvaujate vietos iniciatyvose. Stipri bendruomenė yra geriausia apsauga nuo bet kokių sukrėtimų.
Ketvirta, palaikykite psichinę sveikatą. Nuolatinis nerimas dėl galimo karo gali būti išsekantis. Ribokite naujienų vartojimą, užsiimkite veiklomis, kurios ramina. Jei reikia, kreipkitės į specialistus. Jūsų psichinė sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinį pasirengimą.
Galiausiai, nepamirškit gyventi. Taip, pasaulis susiduria su rimtomis grėsmėmis, bet gyvenimas tęsiasi. Mylėkite savo artimuosius, siekite svajonių, džiaukitės mažais dalykais. Jei leidžiame baimei valdyti mus, priešai jau laimėjo, net nepradėję karo.
Trečiojo pasaulinio karo grėsmė yra reali, bet ne neišvengiama. Esame arčiau globalios katastrofos nei bet kada po Šaltojo karo, bet vis dar turime galimybę pasukti kitu keliu. Istorija bus rašoma mūsų sprendimų – tiek lyderių, tiek paprastų žmonių. Išmintis, santūrumas ir pagarba tarptautinei teisei gali mus išgelbėti. Klausimas tik, ar sugebėsime pakilti virš trumpalaikių interesų ir pamatyti bendrą paveikslą. Nes jei nepasiseks, kaina bus tokia, kokios niekas iš mūsų nenori mokėti.