NSGK atsisakė tirti galimą įslaptintos informacijos nutekinimą R. Žemaitaičiui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl galimai nutekintos įslaptintos informacijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėju, kurią galėjo gauti Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pradėti tyrimą.
Pasak Kasčiūno, NSGK nariai buvo informuoti apie situaciją, tačiau nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog buvo padarytas nusikaltimas. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokia informacija, susijusi su VSD pranešėjais, yra labai jautri ir turi būti tvarkoma itin atsargiai.
Žemaitaitis savo ruožtu teigė, kad jis neturi jokios įslaptintos informacijos ir kad visa jo turima informacija yra viešai prieinama. Jis taip pat pabrėžė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su bet kokiomis institucijomis, jei būtų pradėtas tyrimas.
Istorinis kontekstas ir ankstesni incidentai
Ši situacija nėra pirmasis atvejis, kai Lietuvoje kyla įtarimų dėl įslaptintos informacijos nutekinimo. 2018 metais Seimas jau buvo sudaręs specialią komisiją tirti VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiklą po to, kai žiniasklaidoje pasirodė konfidencialios informacijos nuotėkiai. Tuomet tyrimas baigėsi parlamentiniu sprendimu, kad kai kurie politikai galėjo gauti neteisėtą prieigą prie žvalgybinės informacijos.
Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” narys, anksčiau yra kritikavęs saugumo tarnybų veiklą ir ne kartą viešai pasisakęs apie tai, kad VSD galimai vykdo neteisėtą sekimą. Žemaitaičio teigimu, jam pateikta informacija apie VSD pranešėją atėjo iš viešai prieinamų šaltinių, o ne iš įslaptintų dokumentų.
Pranešėjų apsaugos svarba
Ši situacija kilo po to, kai buvo paskelbta, kad VSD pranešėjas galėjo būti identifikuotas ir kad ši informacija galėjo būti nutekinta. Tai sukėlė susirūpinimą dėl pranešėjų apsaugos ir informacijos saugumo.
Lietuvoje Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo 2019 metais, siekiant apsaugoti asmenis, pranešančius apie pažeidimus. Teisės ekspertai pabrėžia, kad pranešėjų tapatybės atskleidimas gali turėti rimtų pasekmių ne tik patiems pranešėjams, bet ir visai pranešimų sistemai.
„Pranešėjų apsauga yra vienas iš kertinių demokratinės valstybės principų. Jei žmonės nesijaučia saugūs pranešdami apie pažeidimus, korupcija ir kiti neteisėti veiksmai gali likti neatskleisti,” – teigia Transparency International Lietuvos skyriaus atstovai.
Galimos teisinės pasekmės
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, už įslaptintos informacijos atskleidimą ar neteisėtą disponavimą ja gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 125 straipsnis numato, kad už valstybės paslapties atskleidimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų.
NSGK sprendimas nepradėti tyrimo gali būti peržiūrėtas, jei atsiras naujų duomenų ar įrodymų, kurie leistų manyti, kad buvo padarytas nusikaltimas. Tuo tarpu komitetas toliau stebės situaciją ir, jei reikės, imsis atitinkamų veiksmų.
Tarp saugumo ir skaidrumo: demokratijos dilema
Šis atvejis puikiai iliustruoja nuolatinę įtampą tarp nacionalinio saugumo interesų ir demokratinio skaidrumo principų. Viena vertus, įslaptintos informacijos apsauga yra būtina valstybės saugumui užtikrinti. Kita vertus, pernelyg griežta informacijos kontrolė gali tapti įrankiu slepiant neteisėtus veiksmus ar vengiant visuomenės kontrolės.
Seimo narių ir žvalgybos tarnybų santykiai visada balansuoja ant trapios ribos. Parlamentinė kontrolė yra būtina demokratinėje valstybėje, tačiau ji turi būti vykdoma nepažeidžiant valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų. Šiuo atveju NSGK sprendimas rodo atsargų požiūrį, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, ar pakankamas dėmesys skiriamas pranešėjų apsaugai – vienam iš svarbiausių demokratijos ir skaidrumo garantų šiuolaikinėje valstybėje.