Lietuvoje svarstoma įvesti naujus apribojimus dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia planą, kaip šie apribojimai galėtų būti įgyvendinti. Pagrindinis tikslas – sumažinti mokinių dėmesį blaškančių veiksnių skaičių ir skatinti juos daugiau dėmesio skirti mokymuisi bei socialiniam bendravimui.
Ministerija planuoja, kad mokyklos galėtų pačios nuspręsti, kaip griežtai taikyti šiuos apribojimus, tačiau bendros gairės būtų parengtos nacionaliniu lygiu. Vienas iš svarstomų variantų – leisti naudoti telefonus tik pertraukų metu arba specialiai tam skirtose zonose. Taip pat svarstoma galimybė įvesti taisykles, kurios leistų naudoti telefonus tik mokymosi tikslais, pavyzdžiui, atliekant užduotis ar ieškant informacijos.
Tarptautinė patirtis
Lietuva nėra pirmoji šalis, svarstanti tokius apribojimus. Prancūzija dar 2018 metais priėmė įstatymą, draudžiantį mobiliųjų telefonų naudojimą pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Vėliau panašias priemones įvedė ir Italija, kur 2022 metais buvo uždrausta naudoti telefonus pamokų metu, išskyrus mokymo tikslais.
Suomijoje, kuri garsėja savo pažangia švietimo sistema, kai kurios mokyklos taiko „telefonų viešbučių” praktiką – specialias dėžutes ar lentynas, kuriose mokiniai palieka savo telefonus prieš pamokas. Tyrimai rodo, kad tokios priemonės padėjo pagerinti mokinių koncentraciją ir akademinius rezultatus.
Mokslinių tyrimų įžvalgos
2021 metais Norvegijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad mokyklose, kuriose buvo įvesti telefonų naudojimo apribojimai, mokinių pažymių vidurkis pakilo 6%. Ypač ryškus pagerėjimas pastebėtas tarp mokinių, kurie anksčiau turėjo mokymosi sunkumų.
Lietuvos švietimo ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į psichologinius mobiliųjų telefonų poveikio aspektus. Vilniaus universiteto psichologijos profesorė dr. Rasa Barkauskienė pastebi: „Nuolatinis buvimas prisijungus prie socialinių tinklų didina nerimo lygį, trukdo formuotis natūraliems socialiniams ryšiams ir mažina gebėjimą ilgai išlaikyti dėmesį – tai ypač svarbu mokymosi procese.”
Reakcijos Lietuvoje
Šis planas sulaukė įvairių reakcijų. Kai kurie tėvai ir mokytojai palaiko idėją, teigdami, kad tai padėtų mokiniams geriau susikaupti ir sumažintų patyčių bei socialinės izoliacijos riziką. Tačiau yra ir skeptikų, kurie mano, kad tokie apribojimai gali būti sunkiai įgyvendinami ir gali sukelti papildomų iššūkių mokykloms.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas pažymi: „Svarbu rasti balansą tarp draudimų ir technologijų integravimo į mokymosi procesą. Telefonai gali būti ir naudingas įrankis, jei jie naudojami tikslingai.”
Tuo tarpu Lietuvos mokinių sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl galimų apribojimų. Jų atstovai pabrėžia, kad mokiniai turėtų būti įtraukti į sprendimų priėmimą, o vietoj draudimų siūlo didesnį dėmesį skirti skaitmeninio raštingumo ugdymui.
Ministerija planuoja surengti viešas konsultacijas su mokyklų bendruomenėmis, tėvais ir mokiniais, kad išgirstų jų nuomones ir pasiūlymus. Tikimasi, kad galutinis planas bus parengtas ir pradėtas įgyvendinti artimiausiais metais.
Tarp draudimo ir galimybių: skaitmeninio amžiaus iššūkis
Diskusijos apie telefonų naudojimą mokyklose atspindi platesnį visuomenės iššūkį – kaip išmokyti jaunąją kartą atsakingai naudotis technologijomis. Vien draudimai problemos neišspręs, tačiau ribos yra būtinos. Galbūt optimaliausias sprendimas slypi ne totaliniame draudime, o subalansuotame požiūryje, kai technologijos tampa ne trukdžiu, o pagalbininku.
Kaip pastebėjo vienos Kauno gimnazijos direktorė pokalbio metu: „Negalime ignoruoti, kad gyvename skaitmeniniame amžiuje. Mūsų užduotis – ne atsiriboti nuo technologijų, o išmokyti vaikus jomis naudotis taip, kad jos tarnautų jų tobulėjimui, o ne atvirkščiai.” Šis požiūris galbūt ir yra raktas į sėkmingą telefonų politiką Lietuvos mokyklose – ne uždrausti, bet išmokyti.