Rugpjūčio pradžioje Ukrainos pajėgos pradėjo netikėtą puolimą Kursko srityje, pažymėdamos naują etapą šiame konflikte. Tai buvo pirmas toks mastelio įsiveržimas į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Operacija sukėlė nemažą šoką tiek Maskvoje, tiek tarptautinėje arenoje – niekas nesitikėjo, kad Ukraina, kuri iki tol daugiausia gynėsi, imsis tokio drąsaus žingsnio.
Pirmosios dienos parodė, kad rusų pasienio apsauga buvo silpna. Ukrainos daliniai greitai įsiskverbė giliau nei 30 kilometrų į Rusijos teritoriją, užėmė keliolika kaimų ir miestelių. Maskva iš pradžių bandė nuslėpti situacijos rimtumą, bet kai informacija pradėjo plisti socialiniuose tinkluose, teko pripažinti faktus.
Kodėl Ukraina nusprendė pulti Rusijos teritorijoje
Strateginiai motyvai šiai operacijai buvo keli ir gana aiškūs. Pirmiausia, Ukrainos vadovybė norėjo nukreipti rusų pajėgas nuo kitų frontų ruožų, ypač Donbaso, kur situacija buvo labai įtempta. Rusija ten telkė didžiulius resursus, bandydama prasiveržti link Pokrovsko ir kitų strategiškai svarbių miestų.
Antra, tai buvo psichologinis smūgis Kremliui. Putinas visą laiką tvirtino, kad „specialioji karinė operacija” vyksta pagal planą, kad Rusija kontroliuoja situaciją. Staiga paaiškėjo, kad priešas gali veikti pačioje Rusijos teritorijoje, o vietiniai gyventojai turi būti evakuojami. Tai kėlė nepatogius klausimus apie vadovybės kompetenciją.
Trečias aspektas – derybinė pozicija. Turėdama užimtų Rusijos teritorijų, Ukraina galėtų ateityje jas panaudoti kaip derybų kortelę, mainais susigrąžinant savo okupuotas žemes. Tai praktiškas ir gana pragmatiškas požiūris į situaciją.
Kaip vyko operacija pirmomis savaitėmis
Ukrainos pajėgos veikė greitai ir efektyviai. Buvo panaudoti mobilūs daliniai, šarvuota technika, dronas žvalgybai. Rusų pasienio įtvirtinimai pasirodė esą nepakankamo stiprumo – daugelis jų buvo apgyvendinti šauktiniais, kurie neturėjo nei patirties, nei motyvacijos rimtai priešintis.
Per pirmąsias dvi savaites ukrainiečiai užėmė maždaug 1000 kvadratinių kilometrų teritorijos. Tai nėra milžiniškas plotas, bet simbolinė reikšmė buvo didžiulė. Rusijos propagandos mašina bandė minimalizuoti įvykius, bet faktai bylojo patys už save.
Įdomu tai, kad Ukrainos pajėgos elgėsi su civiliais gyventojais gana atsargiai. Nebuvo masinių plėšimų ar smurto atvejų, kaip tai dažnai būna rusų okupuotose teritorijose. Tai buvo sąmoningas sprendimas – parodyti skirtumą tarp civilizuotos armijos ir okupantų.
Rusijos reakcija ir kontrpuolimo bandymai
Maskva iš pradžių bandė ignoruoti problemą, paskui ėmė skubiai permesti pajėgas iš kitų fronto ruožų. Čia ir pasitvirtino vienas iš Ukrainos tikslų – priešas buvo priverstas perskirstyti resursus, silpnindamas savo pozicijas kitur.
Rusijos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą, bet jis nebuvo labai sėkmingas. Ukrainos daliniai buvo gerai įsitvirtinę, turėjo modernią ginkluotę, įskaitant Vakarų šalių suteiktas sistemas. Be to, ukrainiečiai puikiai išnaudojo dronų technologijas – ir žvalgybai, ir tiesioginėms atakoms.
Įdomu tai, kad Rusija nepanaudojo savo oro pajėgų tokiu mastu, kaip būtų galima tikėtis. Priežastys kelios: baimė dėl Ukrainos oro gynybos sistemų, kurios buvo permestos į šį rajoną, ir bendras rusų aviacijos atsargumas po keleto skaudžių nuostolių ankstesniais karo etapais.
Tarptautinė reakcija į įvykius
Vakarų šalys reagavo atsargiai. Viešai niekas nesmerkė Ukrainos veiksmų – juk tai savigyna prieš agresiją. Tačiau už kulisų vyko diskusijos, ar Vakarų ginklai turėtų būti naudojami Rusijos teritorijoje. Kai kurios šalys, kaip Jungtinės Valstijos, aiškiai pasakė, kad Ukraina turi teisę gintis, kaip mano esant tinkama.
Rusijos propaganda, žinoma, rėkė apie „NATO agresiją” ir „teroristų atakas”. Bet tarptautinė bendruomenė į tai reagavo gana abejingai – per daugiau nei dvejus metus pasaulis priprato prie Maskvos retorikos ir jos nebepriima rimtai.
Kinija ir Indija, kurios anksčiau laikėsi neutralios pozicijos, taip pat nepasmerkė Ukrainos. Tai rodo, kad net tradiciniai Rusijos partneriai supranta – agresorius negali tikėtis, kad auka tik gynsis ir nesiims jokių aktyvių veiksmų.
Kokių praktinių rezultatų pasiekta
Vertinant konkrečius pasiekimus, galima išskirti kelis aspektus. Pirma, Ukraina užėmė ir kurį laiką kontroliavo svarbius logistinius mazgus Kursko srityje. Tai apsunkino Rusijos tiekimo linijas į kitus fronto ruožus.
Antra, buvo paimta į nelaisvę nemažai rusų karių. Tai svarbu būsimiems belaisvių mainams – Ukraina nuolat stengiasi susigrąžinti savo karius iš rusų nelaisvės, kur sąlygos yra siaubingos.
Trečia, operacija parodė, kad Ukrainos pajėgos gali vykdyti sudėtingas puolamąsias operacijas, ne tik gintis. Tai pakėlė karių moralę ir parodė Vakarams, kad pagalba nėra veltui – Ukraina gali efektyviai naudoti suteiktą ginkluotę.
Ketvirta, buvo sunaikinta nemažai rusų karinės infrastruktūros – sandėlių, vadavietės, ryšių mazgų. Tai ilgalaikis poveikis, kuris silpnina priešo galimybes.
Iššūkiai ir problemos operacijos metu
Žinoma, ne viskas vyko sklandžiai. Ukrainos pajėgos susidūrė su logistikos iššūkiais – tiekimo linijos buvo ištįsusios, reikėjo užtikrinti degalų, šaudmenų, maisto tiekimą. Rusija tai suprato ir bandė pulti šias linijas.
Kitas klausimas – ar verta buvo skirti tiek pajėgų šiai operacijai, kai Donbase situacija buvo sudėtinga? Kai kurie analitikai kritikavo šį sprendimą, teigdami, kad ukrainiečiai turėjo sutelkti resursus gynybai rytinėje fronto dalyje.
Taip pat buvo rizika, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą ar kitas kraštutines priemones, jei jaustųsi per daug įspausta. Nors ši rizika buvo nedidelė, jos negalima buvo visiškai atmesti.
Civilių gyventojų klausimas taip pat buvo jautrus. Nors Ukrainos pajėgos stengėsi elgtis teisingai, bet bet koks incidentas galėjo būti panaudotas propagandos tikslais. Todėl reikėjo labai griežtos drausmės.
Ką ši operacija reiškia karo eigai
Kursko operacija parodė, kad karas įžengė į naują fazę. Ukraina nebėra tik gynyboje – ji gali ir puola, gali veikti priešo teritorijoje. Tai keičia visą strateginę situaciją ir verčia Rusiją permąstyti savo planus.
Psichologinis poveikis Rusijos visuomenei taip pat svarbus. Žmonės matė, kad jų šalis nėra tokia galinga, kaip tvirtino propaganda. Evakuacijos, sunaikinta infrastruktūra, pralaimėjimai – visa tai kėlė klausimus apie karo prasmę ir kainą.
Vakarams ši operacija parodė, kad Ukraina yra pajėgi laimėti, jei gauna pakankamą paramą. Tai svarbu tolesniam ginklų tiekimui ir finansinei pagalbai – investicija duoda rezultatų.
Ilgalaikėje perspektyvoje Kursko operacija gali tapti vienu iš lūžio taškų šiame kare. Ji parodė, kad iniciatyva gali pereiti iš rankų į rankas, kad nėra neišvengiamų rezultatų. Ukraina įrodė savo gebėjimą ne tik išgyventi, bet ir veikti, diktuoti savo taisykles, versti priešą reaguoti į savo veiksmus, o ne atvirkščiai.