Ukrainos raketų programa pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių šalies gynybos strategijos dalių. Tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė beveik neįmanoma, šiandien virsta realybe – Ukraina kuria ir naudoja savo raketas smūgiams prieš okupantus. Kelias nuo idėjos iki veikiančių sistemų buvo kupinas iššūkių, tačiau rezultatai kalba patys už save.
Sovietinis palikimas ir naujas startas
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Ukraina paveldėjo galingą raketų pramonę. Dnipro miestas (tuomet Dniepropetrovskas) buvo vienas svarbiausių sovietinių raketų gamybos centrų. Čia kūrė balistines raketas, kosmines technologijas. Tačiau nepriklausomybės metais ši pramonė beveik išnyko – trūko užsakymų, specialistai išvyko, įranga pasenusi.
Rusijos agresijos pradžia 2014 metais viską pakeitė. Ukraina suprato, kad be savo raketų sistemų neišgyvens. Problema buvo ta, kad šalis turėjo tik sovietinių laikų technologijas ir labai ribotas gamybines galimybes. Reikėjo pradėti beveik nuo nulio, nors teorinės žinios ir kai kurie specialistai dar buvo likę.
Pirmieji bandymai ir nesėkmės
Ukrainiečiai pradėjo nuo to, ką turėjo. Sovietinių raketų modernizavimas, bandymai sukurti kažką naujo iš senų komponentų. Pirmuosius metus buvo daugiau kalbų nei realių rezultatų. Biurokratija, korupcija, finansavimo trūkumas – visa tai stabdė bet kokią pažangą.
Tačiau 2016-2018 metais pasirodė pirmieji realūs rezultatai. Ukraina pristatė „Neptūnas” – priešlaivines sparnuotąsias raketas. Nors projektas prasidėjo dar anksčiau, tik dabar jis įgavo konkretų pavidalą. Tai buvo svarbus žingsnis – šalis įrodė, kad gali sukurti šiuolaikišką raketų sistemą.
Visapusiško karo katalizatorius
2022 metų vasario 24 diena viską pakeitė. Rusijos visapusė invazija privertė Ukrainą mobilizuoti visus resursus. Raketų programa gavo ypatingą prioritetą ir finansavimą. Kas svarbiausia – atsirado aiškus tikslas ir noras rezultatų čia ir dabar.
Jau pirmaisiais karo mėnesiais „Neptūnas” raketos paskandino Rusijos kreiserį „Moskva” Juodojoje jūroje. Tai buvo simbolinis smūgis, parodęs, kad ukrainietiškos raketos – ne tik teorija. Tačiau tai buvo tik pradžia. Šalis suprato, kad reikia raketų, galinčių smogti gilyn į Rusijos teritoriją.
Palekh, Grom ir kiti projektai
Ukraina pradėjo intensyviai kurti tolimojo nuotolio raketas. Vienas žinomiausių projektų – „Palekh”. Apie šią raketą viešai kalbama nedaug, bet žinoma, kad ji gali smogti taikiniams 700 kilometrų atstumu. Pirmieji bandymai įvyko 2023 metais, o 2024-ųjų pradžioje jau buvo pranešta apie sėkmingus smūgius Rusijos teritorijoje.
„Grom” (Griaustinis) – dar vienas ambicingas projektas. Tai balistinė raketa, kurios numatomas nuotolis siekia iki 500 kilometrų. Sistema kūrėsi dar iki karo, bet tik dabar įgavo realią formą. Ukrainiečiai teigia, kad šios raketos gali nešti įvairius kovinius užtaisus ir pasiekti strateginius taikinius.
Be to, Ukraina kuria ir bepiločių raketų sistemas. Tai pigesnis ir greitesnis variantas nei tradicinės raketos. Jau dabar ukrainietiški dronai-kamikadzės skraido šimtus kilometrų ir smūgiuoja Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, oro uostams, karinėms bazėms.
Kaip jiems tai pavyksta
Ukrainos sėkmė raketų programoje nėra atsitiktinė. Pirma, šalis išmoko dirbti greitai. Nėra ilgų biurokratinių procedūrų – projektas gali būti patvirtintas ir įgyvendintas per kelis mėnesius. Antra, aktyviai naudojami Vakarų komponentai. Ukraina nesistengia viską gaminti pati – perka variklius, elektronikos detales, navigacijos sistemas iš sąjungininkų.
Trečia, ukrainiečiai labai gerai išmoko pritaikyti civilines technologijas karinėms reikmėms. Įprasti komerciniai dronai, civilinė elektronika, net 3D spausdintuvai – visa tai integruojama į raketų sistemas. Tai leidžia sutaupyti pinigų ir laiko.
Ketvirta, yra aiški motyvacija. Inžinieriai, dirbantys prie šių projektų, supranta, kad jų darbas tiesiogiai veikia karo eigą. Tai ne abstraktūs projektai – tai ginklai, kurie naudojami čia ir dabar. Tokia motyvacija veikia geriau nei bet kokie pinigai.
Smūgiai Rusijai ir jų poveikis
Ukrainos raketos jau dabar keičia karo eigą. Smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sukėlė degalų krizę. Smūgiai oro uostams apsunkino logistiką. Smūgiai karinėms bazėms privertė rusus perkelti savo aviaciją toliau nuo fronto linijos.
Ypač svarbūs smūgiai Krymo teritorijoje. Ukrainos raketos pasiekia visus strateginius objektus pusiasalyje – nuo karinių bazių iki tiltų. Tai verčia rusus nuolat pergrupuoti pajėgas ir ieškoti naujų logistikos kelių. Kiekvienas toks smūgis – ne tik materialiniai nuostoliai, bet ir psichologinis poveikis.
Rusija bando atsakyti savo raketų smūgiais, bet Ukraina vis geriau mokosi juos atremti. Tuo tarpu ukrainietiškos raketos dažnai pasiekia savo taikinius, nes rusų oro gynyba ne visada veikia efektyviai. Tai asimetrinis atsakas – Ukraina negali konkuruoti kiekybe, bet gali kokybe ir tikslumu.
Ateities planai ir galimybės
Ukraina nesustoja ties pasiekta. Šalis planuoja kurti dar tolesnio nuotolio raketas – iki 1000 kilometrų ir daugiau. Tai leistų pasiekti beveik visus strateginius objektus Rusijoje, įskaitant Maskvą. Tokios galimybės pakeis visą karo logiką – Rusija nebegalės jaustis saugi savo gilumoje.
Be to, ukrainiečiai dirba prie raketų serijinės gamybos. Dabar daugelis sistemų gaminamos mažais kiekiais, bet ateityje planuojama masinė gamyba. Tai reikalauja investicijų į naujas gamyklas, įrangą, specialistų mokymą. Vakarų partneriai žada padėti – jau dabar vyksta derybos dėl bendros raketų gamybos Ukrainoje.
Svarbus aspektas – technologijų perdavimas. Ukraina nori ne tik pirkti Vakarų raketas, bet ir mokytis jas gaminti pati. Kai kurios šalys jau sutiko dalintis technologijomis. Tai leis Ukrainai tapti ne tik vartotoja, bet ir gamintoja, galbūt net eksportuotoja ateityje.
Kai neįmanoma tampa įmanomu
Ukrainos raketų programa – tai pavyzdys, kaip ekstremalios aplinkybės gali paskatinti technologinį šuolį. Šalis, kuri dar prieš kelerius metus beveik neturėjo savo raketų, dabar smūgiuoja taikiniams šimtus kilometrų už fronto linijos. Tai ne stebuklas – tai sunkus darbas, aiški strategija ir neįtikėtina motyvacija.
Žinoma, kelias dar ilgas. Ukraina vis dar labai priklauso nuo Vakarų pagalbos – tiek finansinės, tiek techninės. Bet tendencija aiški – šalis kuria savo gynybinę pramonę, kuri galės funkcionuoti ir po karo. Raketų programa čia tik viena dalis, bet labai svarbi.
Rusija jau pajuto, ką reiškia ukrainietiškos raketos. Jos nebegali jaustis saugiai net toli nuo fronto. Kiekvienas naujas ukrainietiškas projektas – tai dar vienas argumentas derybose, dar viena priemonė spausti agresorių. Ir svarbiausia – tai įrodymas, kad Ukraina gali ir sugeba gintis pati, nors ir su draugų pagalba.