Uspaskichas kaltina VRK šališkumu ir dvigubais standartais
Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos lyderis, išreiškė nepasitenkinimą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimais, teigdamas, kad komisija veikia nesąžiningai. Jis kritikavo VRK dėl sprendimų, susijusių su rinkimų kampanijos finansavimu ir kitais procedūriniais klausimais, teigdamas, kad komisija taiko dvigubus standartus ir yra šališka.
Uspaskichas pabrėžė, kad tokie veiksmai kenkia demokratiniams procesams ir rinkimų skaidrumui. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip VRK sprendimai gali paveikti rinkimų rezultatus ir partijos reputaciją. Uspaskichas ragina imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad VRK veiktų sąžiningai ir nešališkai, bei užtikrinti, kad visi politiniai dalyviai būtų traktuojami vienodai.
Konflikto ištakos
Darbo partijos lyderio nepasitenkinimas kilo po to, kai VRK 2023 m. pabaigoje pradėjo tyrimą dėl galimų finansinių pažeidimų partijos rinkimų kampanijoje. Uspaskichas tvirtina, kad komisija nepagrįstai atmetė dalį partijos pateiktų dokumentų, susijusių su reklamos išlaidomis socialiniuose tinkluose.
„Mums taikomi griežtesni reikalavimai nei kitoms partijoms. Kai konservatoriai ar socialdemokratai pateikia panašius dokumentus, jie priimami be problemų”, – žurnalistams sakė V. Uspaskichas po susitikimo su VRK pirmininke Jolanta Petkevičiene.
Konfliktas paaštrėjo, kai VRK nusprendė skirti 8 500 eurų baudą Darbo partijai už netinkamai deklaruotą politinę reklamą. Uspaskicho teigimu, kitos parlamentinės partijos už panašius pažeidimus sulaukė tik įspėjimų.
VRK pozicija
VRK pirmininkė J. Petkevičienė atmeta kaltinimus šališkumu, teigdama, kad komisija vadovaujasi įstatymais ir vienodais principais vertina visas politines partijas.
„Visi sprendimai priimami kolegialiai, dalyvaujant skirtingų politinių jėgų deleguotiems nariams. Nėra jokio pagrindo kalbėti apie dvigubus standartus”, – teigia Petkevičienė.
VRK atstovai pabrėžia, kad Darbo partija nesugebėjo laiku pateikti visų reikalingų dokumentų, o kai kurie finansiniai duomenys kėlė pagrįstų abejonių dėl jų teisėtumo.
Istorinis kontekstas
Tai ne pirmas kartas, kai V. Uspaskichas konfliktuoja su rinkimų priežiūros institucijomis. 2013-2016 metais vykusiame teismo procese jis buvo kaltinamas dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos. Nors galiausiai byla baigėsi Uspaskicho išteisinimu dėl senaties, šis epizodas paliko pėdsaką politiko ir jo vadovaujamos partijos reputacijoje.
Darbo partija, įkurta 2003 metais, išgyveno ne vieną krizę – nuo lyderio pasitraukimo į Rusiją 2006 m., iki partijos susijungimo ir vėl atsiskyrimo nuo Liberalų ir centro sąjungos. Nepaisant to, partija išlieka parlamentine jėga ir turi savo atstovų Seime.
Reakcijos politiniame lauke
Kitos politinės partijos į Uspaskicho kaltinimus reaguoja santūriai. Konservatoriai teigia, kad Darbo partijos lyderis bando nukreipti dėmesį nuo realių pažeidimų, o socialdemokratai ragina susilaikyti nuo institucijų diskreditavimo.
Politologai pastebi, kad tokia retorika gali būti susijusi su artėjančiais 2024 m. Seimo rinkimais. „Uspaskichas bando mobilizuoti savo elektoratą, kurdamas ‘mes prieš sistemą’ naratyvą”, – teigia politologas Tomas Janeliūnas.
Demokratijos veidrodis: kur link sukame?
Konfliktas tarp Darbo partijos ir VRK atspindi platesnę problematiką Lietuvos politinėje sistemoje. Rinkimų skaidrumas ir vienodų taisyklių taikymas visiems dalyviams yra esminiai demokratijos principai, tačiau jų įgyvendinimas dažnai tampa ginčų objektu. Uspaskicho kaltinimai, nors ir gali būti politiškai motyvuoti, verčia atkreipti dėmesį į institucijų nešališkumo svarbą.
Lietuvos demokratija, nors ir jauna, turėtų būti pakankamai brandi, kad atlaikytų tokius išbandymus. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai visos pusės – tiek politikai, tiek institucijos – veikia atvirai ir pagal aiškias taisykles. Kol kas atrodo, kad šiame konflikte tiesa, kaip dažnai būna, slypi kažkur per vidurį, o rinkėjams tenka nelengvas uždavinys – atsijoti faktus nuo politinės retorikos.