Buvusi bibliotekininkė kovoja dėl teisingumo: prašo atnaujinti bylą dėl 150 eurų
Buvusi bibliotekininkė, nuteista už 150 eurų pasisavinimą, kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydama atnaujinti jos bylą. Ji remiasi ankstesniu teismo sprendimu, kuriame buvo išteisintas kitas asmuo panašioje situacijoje. Moteris teigia, kad jos atvejis buvo neteisingai įvertintas ir prašo peržiūrėti sprendimą, atsižvelgiant į naujas aplinkybes.
Bylos aplinkybės
Kaip paaiškėjo iš teismo dokumentų, 58 metų Janina K. (vardas pakeistas), 15 metų išdirbusi rajono bibliotekoje, 2021 metais buvo apkaltinta pasisavinus 150 eurų iš bibliotekos kasos. Pinigai buvo skirti naujoms knygoms įsigyti, tačiau, anot kaltinimų, moteris juos panaudojo asmeninėms reikmėms.
Pirmosios instancijos teismas Janiną pripažino kalta dėl svetimo turto pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį ir skyrė jai 1500 eurų baudą. Apeliacinis teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.
Naujos aplinkybės
Janina K. savo prašyme atnaujinti bylą remiasi 2022 m. gruodžio mėnesį priimtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriame buvo išteisintas kitas bibliotekos darbuotojas, kaltintas pasisavinus panašią pinigų sumą. Tame sprendime teismas konstatavo, kad nebuvo pakankamai įrodymų, jog pinigai buvo pasisavinti tyčia, o ne dėl apskaitos klaidos.
„Mano atveju taip pat nebuvo pateikta jokių tiesioginių įrodymų, kad pinigus pasisavinau tyčia. Tie 150 eurų tiesiog pasimetė chaotiškoje bibliotekos apskaitos sistemoje, kurią ne kartą kritikavo ir auditoriai,” – teigia buvusi bibliotekininkė.
Pasak teisininkų, šioje byloje itin svarbu tai, kad po Janinos nuteisimo bibliotekoje buvo atliktas išsamus auditas, kuris atskleidė sistemines apskaitos problemas, dėl kurių galėjo atsirasti neatitikimų kasoje.
Teisiniai aspektai
Lietuvos teisės universiteto docentas dr. Vytautas Pakalniškis paaiškina, kad baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
„Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikšmės bylos baigčiai, teismas privalo į jas atsižvelgti. Šiuo atveju, jei tikrai yra analogiška byla, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis, tai gali būti rimtas pagrindas peržiūrėti sprendimą,” – komentuoja teisininkas.
Statistika rodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasmet gauna apie 200-300 prašymų atnaujinti baudžiamąsias bylas, tačiau patenkinama tik apie 10-15% tokių prašymų.
Teisingumo dilemos
Šis atvejis atkreipė visuomenės dėmesį į teisingumo sistemos veikimą ir galimus neteisingus sprendimus. Janina K. tikisi, kad teismas atsižvelgs į jos argumentus ir priims teisingą sprendimą.
Moteris pabrėžia, kad jai svarbiausia ne 1500 eurų bauda, o garbės atstatymas. „Po 15 metų nepriekaištingo darbo buvau apkaltinta vagyste. Tai sugriovė mano reputaciją mažame miestelyje, kur visi vienas kitą pažįsta. Negaliu susirasti darbo, kaimynai šnairuoja. Noriu, kad būtų pripažinta, jog nesu vagė,” – sako ji.
Kai teisingumas matuojamas ne tik eurais
Janinos K. istorija – tai ne tik pasakojimas apie 150 eurų, bet ir apie žmogaus orumą, reputaciją bei pasitikėjimą teisingumo sistema. Mažos sumos bylos dažnai nesulaukia didelio visuomenės dėmesio, tačiau jų pasekmės konkretiems žmonėms būna milžiniškos. Kiekvienas neteisingas nuosprendis pakirsta visuomenės pasitikėjimą teismais, o kiekvienas atitaisytas neteisingumas jį stiprina. Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis sprendimas Janinos byloje, ji jau tapo simboliu žmonėms, kovojantiems už savo teises ir tiesą, net kai atrodo, kad sistema veikia prieš juos. Galbūt tikrasis teisingumo matas yra ne bausmių griežtumas, o gebėjimas pripažinti ir ištaisyti savo klaidas.