Teismas skyrė rekordines baudas už kyšininkavimą
Keturi asmenys Lietuvoje buvo nuteisti už kyšininkavimą ir papirkimą, jiems teismas skyrė daugiau nei 36 tūkstančių eurų baudų. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo nustatyta, kad jie dalyvavo neteisėtoje veikloje, siekdami gauti asmeninės naudos.
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų, nuteistieji veikė organizuotai ir sistemingai. Tarp jų – vienas valstybės tarnautojas, dirbęs savivaldybės administracijoje, bei trys privataus verslo atstovai. Jie buvo sulaikyti 2022 m. pabaigoje, kai STT pareigūnai, bendradarbiaudami su prokuratūra, atliko slapto sekimo operaciją.
Teismas pabrėžė, kad tokie veiksmai kenkia visuomenės pasitikėjimui teisingumo sistema ir skaidrumu. Nuteistieji pripažino savo kaltę ir sutiko su paskirtomis baudomis.
Korupcijos mastai Lietuvoje
Remiantis „Transparency International” duomenimis, Lietuva 2023 m. korupcijos suvokimo indekse užėmė 35 vietą iš 180 šalių, surinkdama 61 balą iš 100 galimų. Nors šis rezultatas yra geresnis nei daugelio Rytų Europos šalių, tačiau vis dar atsilieka nuo Skandinavijos valstybių standartų.
STT direktorius Žydrūnas Bartkus praėjusiais metais pabrėžė, kad „korupcijos lygis Lietuvoje pamažu mažėja, tačiau tam tikrose srityse, ypač viešuosiuose pirkimuose ir statybų sektoriuje, problema išlieka aktuali”.
Šis atvejis dar kartą parodo, kad Lietuvoje korupcijos atvejai yra griežtai baudžiami, siekiant užtikrinti teisingumą ir sąžiningumą visuomenėje. Teismas taip pat pabrėžė, kad tokie nusikaltimai nebus toleruojami ir ateityje, o už juos bus skiriamos griežtos bausmės.
Baudų dydžiai ir prevencija
Paskirtos baudos – nuo 7 iki 12 tūkstančių eurų kiekvienam nuteistajam – yra vienos didžiausių, skirtų už tokio pobūdžio nusikaltimus pastaraisiais metais. Be piniginių baudų, vienam iš nuteistųjų taip pat uždrausta 3 metus eiti pareigas valstybės tarnyboje.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato, kad už kyšininkavimą gali būti skiriama ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas iki 8 metų, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo ir aplinkybių.
Skaidrumo keliu: kova tęsiasi
Korupcijos prevencija išlieka vienu svarbiausių Lietuvos valstybės prioritetų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad visuomenė tampa mažiau tolerantiška korupcijai, o pranešimų apie galimus pažeidimus skaičius auga. Vis dėlto, kaip rodo šis atvejis, problema nėra visiškai išspręsta.
Teisingumo ministerija kartu su STT šiuo metu rengia naują antikorupcinę strategiją 2025-2030 metams, kurioje numatoma didesnį dėmesį skirti skaitmeninių sprendimų diegimui, mažinant žmogiškojo faktoriaus įtaką sprendimų priėmime. Ekspertai pabrėžia, kad tik kompleksinės priemonės – griežtos bausmės, prevencija ir visuomenės švietimas – gali užtikrinti ilgalaikius pokyčius. Šis teismo sprendimas siunčia aiškų signalą: Lietuva toliau žengia skaidrumo keliu, o korupcijos kaina tampa pernelyg didelė, kad ją būtų verta mokėti.