Teismas nagrinėja kontroversiją LGBTIQ eitynių byloje: smurtas ar savigyna?
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja kontraversišką bylą, kurioje LGBTIQ eitynių „Baltic Pride 2022” dalyvis buvo nuteistas už tariamą smurtą prieš Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovus. Nuteistasis, 28 metų Vilniaus gyventojas, kategoriškai neigia kaltinimus ir prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
„Nesu nusikaltėlis ir niekada nesiekiau nieko sužaloti. Buvau neteisingai apkaltintas dėl veiksmų, kurių neatlikau,” – teismo posėdžio metu pareiškė kaltinamasis.
Konflikto aplinkybės
Incidentas įvyko 2022 m. birželio 4 d. vykusių eitynių metu Gedimino prospekte, kai tarp eitynių dalyvių ir protestuotojų kilo konfliktas. Pagal pirminį teismo sprendimą, kaltinamasis esą tyčia sudavė du smūgius į veidą protestuotojui, sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tačiau kaltinamojo gynėja Aistė Krasauskienė teigia, kad jos klientas tik gynėsi nuo agresyvių protestuotojų, kurie patys provokavo konfliktą:
„Turime liudininkų parodymus ir vaizdo medžiagą, kuri aiškiai rodo, kad mano klientas buvo užpultas ir veikė savigynos tikslais. Protestuotojai patys peržengė policijos nustatytą barjerą ir pradėjo žodinę bei fizinę agresiją.”
Visuomenės reakcija
Byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir sukėlė diskusijas apie žmogaus teisių bei susirinkimų laisvės ribas. Lietuvos žmogaus teisių centras išreiškė susirūpinimą dėl galimo teisingumo sistemos šališkumo tokio pobūdžio bylose.
Tuo tarpu Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas Raimondas Grinevičius tvirtina, kad jų organizacijos nariai taikiai protestavo, o smurtą pradėjo eitynių dalyviai:
„Mes naudojomės savo konstitucine teise į taikų protestą. Mūsų žmonės buvo užpulti be jokios priežasties, ir teismas tai pripažino pirminiame nuosprendyje.”
Teisinės perspektyvos
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad šioje byloje svarbu ne tik išsiaiškinti faktines aplinkybes, bet ir įvertinti platesnį kontekstą. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Justinas Žilinskas pažymi:
„Tokio pobūdžio bylose būtina atidžiai ištirti visą įvykių grandinę – kas inicijavo konfliktą, ar buvo peržengtos savigynos ribos, ir ar policija tinkamai užtikrino eitynių saugumą.”
Primintina, kad 2022 metų „Baltic Pride” eitynėse dalyvavo apie 10,000 žmonių, o renginio metu buvo sutelktos sustiprintos policijos pajėgos. Nepaisant to, įvyko keli incidentai tarp eitynių dalyvių ir protestuotojų.
Teisingumo svarstyklėse
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad dar kartą kruopščiai peržiūrės visas bylos aplinkybes, įskaitant naujus įrodymus ir liudininkų parodymus. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas per artimiausias savaites.
Ši byla tapo savotišku lakmuso popierėliu Lietuvos teisinei sistemai, atskleidžiančiu sudėtingą balansą tarp skirtingų visuomenės grupių teisių ir laisvių. Nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, ji jau paskatino rimtesnes diskusijas apie tai, kaip užtikrinti tiek protesto, tiek susirinkimų laisvę, kartu apsaugant visų piliečių teises ir orumą demokratinėje visuomenėje.