Klaipėdos gimnazijos renovacija sukėlė tėvų pasipiktinimą dėl papildomų mokesčių
Klaipėdoje atnaujinta gimnazija, kuriai buvo skirta 3,8 milijono eurų, sukėlė tėvų pasipiktinimą, nes jie sužinojo, kad teks papildomai mokėti už kai kurias paslaugas. Nors mokykla buvo renovuota ir modernizuota, tėvai buvo informuoti, kad už tam tikras veiklas ir paslaugas reikės mokėti papildomai.
Gimnazijos renovacija, vykdyta pagal ES finansuojamą projektą „Švietimo įstaigų modernizavimas”, apėmė pastato energetinio efektyvumo didinimą, vidaus patalpų atnaujinimą ir naujų technologijų diegimą. Atnaujintos klasės, įrengtos modernios laboratorijos, renovuota sporto salė ir biblioteka.
Tėvų nepasitenkinimas
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame tėvų susirinkime administracija pranešė, kad nuo rugsėjo mėnesio tėvams teks mokėti už papildomas paslaugas:
- Naujų technologijų būreliai – 15 eurų per mėnesį
- Išplėstinės laboratorijų naudojimo galimybės – 10 eurų per mėnesį
- Specialios sporto programos – 20 eurų per mėnesį
- Užsienio kalbų klubai – 12 eurų per mėnesį
Tai sukėlė diskusijas ir nepasitenkinimą tarp tėvų bendruomenės, kurie tikėjosi, kad po tokios didelės investicijos visos paslaugos bus įtrauktos į mokyklos biudžetą.
„Nesuprantu, kam tada buvo išleisti tie milijonai, jei dabar turime papildomai mokėti už vaikų galimybę naudotis tomis naujomis priemonėmis”, – teigė vieno dešimtoko mama Kristina Vaitkienė.
Administracijos pozicija
Mokyklos administracija teigia, kad papildomi mokesčiai yra būtini siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir išlaikyti modernią infrastruktūrą. Gimnazijos direktorė Jūratė Paulauskienė paaiškino, kad ES lėšos buvo skirtos tik infrastruktūros atnaujinimui, bet ne einamosioms išlaidoms.
„Renovacijos projektas padengė tik patalpų ir įrangos atnaujinimą, tačiau kasdienės eksploatacijos išlaidos, specialistų atlyginimai ir papildomos veiklos nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto pakankamu lygiu”, – aiškino direktorė.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Linas Jurgutis patvirtino, kad savivaldybė negali padengti visų gimnazijos išlaidų: „Biudžetas yra ribotas, o mokyklų poreikiai – dideli. Turime ieškoti kompromisų ir papildomų finansavimo šaltinių.”
Tėvų reikalavimai
Tėvai, savo ruožtu, reikalauja aiškumo ir skaidrumo dėl to, kaip yra naudojamos mokyklos lėšos ir kodėl reikia papildomų įmokų. Jie jau surinko daugiau nei 200 parašų po peticija, reikalaujančia detalios finansinės ataskaitos.
Tėvų komiteto pirmininkas Tomas Rimkus pabrėžė: „Mes nesame prieš mokėjimą už papildomas paslaugas, bet norime žinoti, kur tiksliai nukeliavo renovacijos pinigai ir kodėl paprastas laboratorijos naudojimas dabar tapo mokama paslauga.”
Pasak Lietuvos švietimo tarybos nario prof. Arūno Poviliūno, tokios situacijos nėra retos: „Lietuvoje turime sistemingą problemą – renovuojame pastatus, bet neskiriame pakankamai lėšų jų išlaikymui ir eksploatacijai. Tai sukuria įtampą tarp mokyklų administracijų ir tėvų.”
Tarp renovacijos ir realybės: ko mokome savo vaikus?
Ši situacija Klaipėdoje atkreipė dėmesį į platesnę švietimo finansavimo problematiką Lietuvoje. Nors ES fondų lėšomis atnaujinamos mokyklos, jų išlaikymas dažnai tampa našta savivaldybėms ir tėvams. Kyla klausimas, ar modernios mokyklos tampa prieinamos visiems, ar tik tiems, kurie gali sau leisti papildomas išlaidas.
Paradoksalu, bet investicijos į švietimo infrastruktūrą kartais sukuria ne lygias galimybes, o naujus barjerus. Klaipėdos atvejis atskleidžia, kad skaidri komunikacija ir bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą yra ne mažiau svarbūs nei pačios investicijos. Galbūt laikas permąstyti ne tik tai, kiek investuojame į švietimą, bet ir kaip tai darome – kad modernios laboratorijos netaptų užrakintos už papildomo mokesčio durų.