„Žėkit” virusas užkariauja Lietuvą: nuo socialinių tinklų iki politikos koridorių
Lietuvoje sparčiai plinta naujas „Žėkit” virusas, kuris, kaip teigiama, užkrėtė ir žinomus politikus. Vienas iš jų – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuris socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip jis, tarsi užsikrėtęs šiuo virusu, kartoja frazę „žėkit”. Šis virusas, kaip manoma, yra labiau humoristinis reiškinys, nei reali grėsmė sveikatai, tačiau jis sparčiai plinta socialiniuose tinkluose, kur žmonės dalijasi panašiais vaizdo įrašais.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat buvo paminėta kaip viena iš šio viruso „nešiotojų”, nors tai greičiausiai yra tik pokštas. Socialiniuose tinkluose sklinda įvairūs memai ir vaizdo įrašai, kuriuose politikai ir kiti žinomi asmenys tariamai „užsikrečia” šiuo virusu, kartodami frazę „žėkit”.
Fenomeno kilmė ir paplitimas
„Žėkit” fenomenas prasidėjo nuo TikTok platformos, kur pirmieji vaizdo įrašai pasirodė prieš maždaug du mėnesius. Frazė kilusi iš žargoninio lietuviško žodžio „žiūrėkit”, kuris trumpinant ir keičiant tarimą virto „žėkit”. Pirmieji vaizdo įrašai buvo sukurti jaunų TikTok vartotojų, kurie šią frazę ištardavo netikėtose situacijose, sukeldami juoką.
Pasak socialinių medijų analitiko Tomo Kazlausko, „Žėkit” fenomenas tapo vienu greičiausiai plintančių lietuviškų memų per pastaruosius metus. „Per tris savaites #žėkit žyma TikTok platformoje surinko daugiau nei 15 milijonų peržiūrų, o tai yra neįtikėtinas skaičius Lietuvos mastu”, – teigia ekspertas.
Politikai ir įžymybės prisijungia prie bangos
Įdomu tai, kad „Žėkit” virusas peržengė įprastines socialinių tinklų ribas ir pasiekė politikos atstovus. Be jau minėto Remigijaus Žemaitaičio, prie šio trendo prisijungė ir daugiau politikų. Europos Parlamento narys Andrius Kubilius pasidalijo nuotrauka su užrašu „Žėkit, Europa”, o Vilniaus meras Valdas Benkunskas neseniai viešame renginyje juokais užbaigė savo kalbą šiuo žodžiu.
Įžymybių pasaulyje „Žėkit” virusas taip pat rado savo vietą. Grupė „Antis” įtraukė šią frazę į savo naujausią koncertą, o krepšininkas Jonas Valančiūnas pasidalijo vaizdo įrašu iš treniruotės, kuriame nuskambėjo garsusis „žėkit”.
Socialinis reiškinys ir komunikacijos priemonė
Vilniaus universiteto komunikacijos mokslų docentė dr. Aistė Ptakauskė pastebi, kad tokio pobūdžio virusai atlieka svarbią socialinę funkciją. „Tai ne tik pramoga, bet ir tam tikra bendruomeniškumo forma. Žmonės, dalindamiesi šiuo memu, jaučiasi priklausantys tai pačiai grupei, suprantantys tą patį humorą”, – aiškina mokslininkė.
Įdomu pastebėti, kad „Žėkit” virusas jau pradėjo skverbtis ir į komercinę erdvę. Kelios Lietuvos įmonės jau išleido marškinėlius su šiuo užrašu, o viena telekomunikacijų bendrovė net sukūrė reklaminę kampaniją, kurioje naudojama ši frazė.
Memų kultūra kaip šiuolaikinės komunikacijos dalis
Šis reiškinys atspindi socialinių tinklų galią greitai skleisti humoristinius turinius ir sukurti naujas interneto madas. Nors „Žėkit” virusas yra tik pramoginis reiškinys, jis parodo, kaip greitai gali plisti informacija ir kaip lengvai žmonės įsitraukia į tokius žaidimus.
Lietuvių memų kultūra pastaraisiais metais išgyvena tikrą renesansą – nuo „Ką tu?” iki „Žėkit”, lietuviški memai tampa kultūriniais artefaktais, atspindinčiais mūsų visuomenės aktualijas ir humoro jausmą. Jie ne tik pralinksmina, bet ir sujungia skirtingas kartas, profesijas ir socialines grupes bendru juoku. Galbūt šie trumpalaikiai fenomenai niekada nepateks į rimtus istorijos vadovėlius, tačiau jie neabejotinai yra ryškus šiuolaikinės lietuviškos tapatybės atspindys – spontaniškas, ironiškas ir nepaprastai užkrečiamas. O kol politikai, sportininkai ir eiliniai piliečiai kartu juokiasi tardami „žėkit”, galime būti tikri, kad lietuviškas humoro jausmas tebėra gyvybingas ir vienijantis.