Pabradės poligone vykdyta plataus masto paieškų ir gelbėjimo operacija

Pabradės poligone vykusi paieškų ir gelbėjimo operacija pritraukė didelį visuomenės dėmesį. Operacijos metu buvo pasitelktos įvairios gelbėjimo tarnybos, įskaitant policiją, ugniagesius ir kariuomenę. Pagrindinis tikslas buvo surasti dingusį asmenį, kuris, kaip manoma, galėjo pasiklysti miške.

Modernių technologijų panaudojimas

Operacijos metu buvo naudojami modernūs paieškos metodai, įskaitant dronus ir termovizorius, kurie padėjo efektyviau skenuoti didelius teritorijos plotus. Be to, į paieškas buvo įtraukti ir specialiai apmokyti šunys, kurie padėjo sekti dingusiojo pėdsakus.

Kaip patvirtino Lietuvos kariuomenės atstovas mjr. Tomas Pakalninis, operacijoje buvo panaudoti ir DJI Matrice 300 RTK tipo dronai, kurie gali skraidyti iki 55 minučių ir turi integruotą termovizinę kamerą, leidžiančią aptikti žmogaus kūno skleidžiamą šilumą net ir tankiame miške. Šie dronai jau anksčiau buvo sėkmingai panaudoti 2022 metais vykdant paieškos operacijas Varėnos rajone.

Sudėtingos paieškos sąlygos

Paieškos ir gelbėjimo operacija buvo sudėtinga dėl sudėtingo reljefo ir tankių miškų, kurie apsunkino paieškos grupių judėjimą. Nepaisant to, operacija buvo vykdoma nuosekliai ir koordinuotai, siekiant užtikrinti kuo greitesnį ir saugesnį dingusiojo suradimą.

Pabradės poligonas, užimantis daugiau nei 10 000 hektarų plotą, yra vienas didžiausių karinių poligonų Lietuvoje. Jo teritorijoje vyrauja miškai, pelkės ir kalvotas reljefas, kas kelia ypatingų iššūkių paieškos komandoms. Meteorologinės sąlygos taip pat nebuvo palankios – paieškos metu temperatūra nukrito iki +5°C, o protarpiais lynojo, kas dar labiau apsunkino operaciją.

Visuomenės įtraukimas

Visuomenė buvo informuota apie operacijos eigą, o vietos gyventojai buvo raginami teikti bet kokią naudingą informaciją, kuri galėtų padėti paieškose. Operacijos metu buvo užtikrintas ir vietos gyventojų saugumas, siekiant išvengti bet kokių incidentų.

Švenčionių rajono savivaldybė operatyviai įkūrė specialią karštąją liniją, kuria gyventojai galėjo pranešti apie bet kokius pastebėjimus. Per pirmąsias 24 valandas buvo gauta daugiau nei 30 skambučių, kurie padėjo nukreipti paieškos pajėgas į potencialiai svarbias vietas. Socialiniuose tinkluose buvo sukurta speciali grupė, kurioje vietos gyventojai dalinosi informacija ir koordinavo savanorių pagalbą.

Tarnybų bendradarbiavimas

Operacijoje dalyvavo ne tik Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai bei Lietuvos policijos pajėgos. Iš viso paieškose dalyvavo daugiau nei 120 pareigūnų ir savanorių.

KASP vado pavaduotojas plk. ltn. Darius Bernotas pabrėžė, kad tokio masto operacijose ypač svarbus sklandus tarnybų bendradarbiavimas: „Kiekviena tarnyba turi savo specializaciją ir įrangą, todėl tik veikdami išvien galime pasiekti geriausių rezultatų. Šioje operacijoje pavyko sukurti efektyvią vadovavimo grandinę, kuri leido greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją.”

Paieškų rezultatai ir pamokos ateičiai

Ši operacija dar kartą parodė, kaip svarbu yra bendradarbiavimas tarp įvairių tarnybų ir visuomenės, siekiant efektyviai spręsti ekstremalias situacijas. Nors paieškos ir gelbėjimo operacijos dažnai būna sudėtingos ir reikalauja daug resursų, jos yra būtinos siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir gerovę.

Po 36 valandų intensyvių paieškų dingęs asmuo buvo rastas gyvas, nors ir išsekęs. Jis buvo aptiktas vieno iš dronų pagalba pietinėje poligono dalyje, maždaug 7 km nuo pradinės dingimo vietos. Nukentėjusysis buvo nedelsiant perduotas medikams, kurie įvertino jo būklę kaip stabilią.

Ši sėkminga operacija tapo svarbiu precedentu, kuris bus analizuojamas rengiant būsimas gelbėjimo misijas. PAGD atstovas Ramūnas Matulis pažymėjo, kad jau planuojama organizuoti specialius mokymus, kuriuose bus dalijamasi šios operacijos patirtimi ir tobulinami tarnybų sąveikos protokolai.

Kai miškas tampa labirintu: ko išmokome Pabradėje

Pabradės operacija tapo ne tik sėkminga gelbėjimo misija, bet ir vertinga patirtimi visoms dalyvavusioms tarnyboms. Ji parodė, kad šiuolaikinių technologijų ir tradicinių paieškos metodų derinys, kartu su glaudžiu institucijų bendradarbiavimu, gali įveikti net ir sudėtingiausias gamtos sukurtas kliūtis. Kiekviena tokia operacija ne tik gelbsti gyvybes, bet ir stiprina mūsų visuomenės gebėjimą veikti išvien kritinėse situacijose. Galbūt svarbiausia pamoka – prevencija ir pasiruošimas. Poligono administracija jau paskelbė, kad bus peržiūrėtos saugumo procedūros ir įrengtos papildomos orientavimosi priemonės, padėsiančios išvengti panašių situacijų ateityje. Miškas visada liks paslaptinga ir kartais pavojinga vieta, tačiau mes tampame vis geriau pasiruošę jo iššūkiams.